Subtilūs ženklai įspėja – trūksta vitaminų, kurie nesigamina žmogaus organizme

Pasak specialistų, lėtinis nuovargis kartais gali atsirasti po virusinės infekcijos arba po didelio fizinio streso, pavyzdžiui, chirurginės operacijos. Pastebėta, kad moterims jis pasireiškia 2–4 kartus dažniau nei vyrams.

Japonijoje atliktas naujas tyrimas rodo, kad mityba gali turėti įtakos energijos lygiui ir motyvacijai. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nutrients“, nustatė, kad žmonės, kurių organizme buvo padidėjęs biožymens – homocisteino – lygis, rodantis vitaminų B9 (folio rūgšties) ir B12 trūkumą, dažniau patyrė nuovargį ar motyvacijos stoką.

Žmogaus organizmas negalima pats pasigaminti nei vitamino B12, nei folio rūgšties. Abi šias medžiagas būtina kasdien gauti su maistu arba maisto papildais.

Tyrėjai vertino nuovargį ir motyvaciją naudodami 14 balų Chalderio nuovargio skalę, kuri dažniausiai taikoma lėtiniam nuovargiui vertinti, bei vizualinę analoginę skalę.

Vyrams padidėjęs homocisteino kiekis buvo susijęs su didesniais fizinio nuovargio balais, o moterims – su mažesniais motyvacijos balais.

„Vitaminas B12 ir folio rūgštis yra svarbūs ląstelių energijos gamybai, DNR sintezei, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui ir nervų sistemos veiklai. Esant nepakankamam jų kiekiui, gali padidėti homocisteino koncentracija, nes organizmas negali jo veiksmingai paversti kitais svarbiais junginiais, dalyvaujančiais normaliame medžiagų apykaitos procese.

Padidėjęs homocisteino kiekis siejamas su oksidaciniu stresu, sutrikusia kraujagyslių funkcija, uždegimu ir pakitusiais neurotransmiterių takais – visa tai gali turėti įtakos tiek fizinei energijai, tiek psichinei motyvacijai“, – paaiškino tyrime nedalyvavęs Rusho Sveiko senėjimo instituto docentas Tomas M. Holandas.

„Paprastai tariant, jei ląstelės nepakankamai efektyviai gamina energiją arba smegenys nepakankamai gerai reguliuoja chemines medžiagas, susijusias su nuotaika ir motyvacija, žmonės gali patirti tokius simptomus kaip išsekimas, „smegenų rūkas“, ištvermės sumažėjimas ar motyvacijos praradimas“, – tęsė jis.

Tačiau jis pabrėžė, kad šis tyrimas neparodė, jog mažas folio rūgšties ar vitamino B12 kiekis tiesiogiai sukėlė nuovargį; greičiau homocisteinas pasirodė esąs platesnis žymeklis, susijęs su šiais medžiagų apykaitos procesais.

„Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų, omega-3 rūgščių turinčios žuvies, alyvuogių aliejaus ir minimaliai apdorotų maisto produktų, greičiausiai prisideda prie sveikesnio homocisteino metabolizmo ir bendro organizmo atsparumo“, – sakė Tomas M. Holandas.

Pasak specialistų, pakankamą vitamino B12 ir folio rūgšties kiekį galima gauti tiek su maistu, tiek vartojant maisto papildus.

Vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, o folio rūgšties gausu žaliose lapinėse daržovėse ir ankštiniuose augaluose.

Jei su maistu gaunamas šių vitaminų kiekis yra mažas arba jų poreikis yra padidėjęs, maisto papildai, kurių sudėtyje yra vitamino B12, folio rūgšties arba abiejų, gali padėti pagerinti būklę ir palaikyti normalią medžiagų apykaitą.

Vitaminą B12 vertėtų vartoti nedideliais kiekiais, geriausia jo gauti su maistu, nes vitamino B12 įsisavinimas yra atvirkščiai proporcingas suvartojamai dozei: kuo didesnė dozė suvartojama vienu metu, tuo mažesnė jos dalis įsisavinama.