„Dubens dugno funkcijos sutrikimai yra daugelio moterų problema. Vis dėlto praktikoje dažnai matome, kad pacientės prie simptomų tiesiog prisitaiko ir pagalbos ieško tik tada, kai jie pradeda reikšmingai riboti kasdienę veiklą. Tačiau daugeliu atvejų šias problemas galima sėkmingai koreguoti taikant individualiai parinktą gydymą“, – sako E. Šaulienė.
Problemos dažnai prasideda po gimdymo
Pasak specialistės, pogimdyviniu laikotarpiu moterys dažniausiai susiduria su dubens dugno raumenų silpnumu, šlapimo nelaikymu, tarpvietės skausmu ar diskomfortu po cezario pjūvio operacijos. Tačiau iššūkiai nesibaigia vien ankstyvuoju pogimdyviniu laikotarpiu.
Gimstamumo krizė: gal jau laikas drausti abortus?
Dalis moterų, norėdamos kuo greičiau grįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo ar sporto, organizmui dar nespėjus pilnai atsistatyti, susiduria su papildomomis problemomis.
„Po gimdymo organizmui reikia laiko atsistatyti. Jei fizinis krūvis pradedamas per anksti, dažniau pasireiškia nugaros ir dubens skausmai, pilvo tiesiųjų raumenų išsiskyrimas, didėja traumų rizika, nes organizme vis dar aktyviai veikia hormonas relaksinas, lemiantis didesnį raiščių paslankumą“, – aiškina kineziterapeutė.
Susiję straipsniai
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Pasak specialistės, dubens dugno funkcijos sutrikimai dažnai vystosi nepastebimai, todėl moterys prie simptomų tiesiog prisitaiko. Tačiau ignoruojami sutrikimai ilgainiui gali progresuoti ir vis labiau riboti kasdienę veiklą, fizinį aktyvumą bei emocinę savijautą.
Moterys neretai pripranta prie tokių simptomų kaip keli šlapimo lašai juokiantis, kosint, čiaudint ar sportuojant, dažnesnis poreikis šlapintis, ypač naktį, sunkumo ar spaudimo jausmas dubens srityje. Apie sutrikusią dubens dugno funkciją gali signalizuoti ir pakitusi žarnyno veikla.
„Net ir nedideli simptomai neturėtų būti laikomi norma. Kuo anksčiau nustatomi pirmieji pakitimai, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių funkcinių sutrikimų. Šiuolaikiniai ištyrimo metodai leidžia įvertinti ne tik dubens dugno raumenų būklę, bet ir laikyseną, kūno balansą, pilvo sienos funkciją bei kitus veiksnius, kurie dažnai lemia šių problemų atsiradimą“, – sako kineziterapeutė.
Menopauzė atneša naujų iššūkių
Dar vienas laikotarpis, pasak E. Šaulienės, kai moterys dažniau susiduria su dubens dugno ir bendros sveikatos problemomis, yra menopauzė.
Pasak specialistės, menopauzė nėra tik karščio bangos ar nuotaikų svyravimai. Mažėjant estrogenų kiekiui organizme vyksta pokyčiai, kurie veikia daugelį organizmo sistemų.
„Menopauzės metu keičiasi kūno sudėtis, silpnėja raumenys, mažėja kaulų tankis, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat dažniau pasireiškia miego sutrikimai, emociniai svyravimai ir dubens dugno raumenų silpnumas. Daliai moterų būtent šiuo laikotarpiu pirmą kartą atsiranda simptomai, kurių anksčiau nebuvo“, – pažymi kineziterapeutė.
Anot jos, svarbiausia nelaukti, kol simptomai pradės reikšmingai riboti kasdienį gyvenimą, o pagalbos kreiptis pastebėjus pirmuosius pokyčius.
Individuali reabilitacija padeda grįžti į aktyvų gyvenimą
Pasak specialistės, pasireiškus pirmiesiems simptomams, atviras pokalbis apie neraminančius pojūčius su gydytoju gali padėti efektyviai suvaldyti situaciją – šiuo metu medicinos specialistai gali pasiūlyti veiksmingas priemones, siekiant pagerinti moters savijautą. Viena iš jų – moters sveikatos reabilitacija, kuri yra kas daugiau nei pavieniai kineziterapijos užsiėmimai. Gydymas prasideda nuo išsamaus ištyrimo ir individualaus plano sudarymo.
„Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre moters sveikatos reabilitacijos programa teikiama Vilniuje ir Klaipėdoje. Ji apima gydytojo reabilitologo konsultaciją, dubens dugno raumenų stiprinimą funkcinės magnetinės stimuliacijos procedūromis, individualias kineziterapijos programas bei kitas pagal poreikį parenkamas fizioterapijos priemones.
Kineziterapeutės teigimu, moters sveikatos problemoms spręsti dažnai reikalingas kompleksinis požiūris ir skirtingų sričių specialistų kompetencijos. Todėl svarbu pacientėms sudaryti individualų gydymo planą, kuriame būtų numatytas išsamus sveikatos būklės įvertinimas, reabilitacijos priemonės, kineziterapija ir specialistų priežiūra. Pagal poreikį į gydymo procesą naudinga įsitraukti ir reabilitologams kineziterapeutams ir kiti specialistams.
„Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne vien simptomų mažinimui, bet ir funkcijos atkūrimui. Kai įvertinamos tikrosios problemos priežastys ir taikomas individualus gydymo planas, galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, kurie padeda išvengti pasikartojančių nusiskundimų ateityje“, – sako E. Šaulienė.