Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad šiltuoju sezonu žmonės dažnai kartoja tas pačias klaidas, kurios gali gerokai apkartinti vasaros planus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ką darome neteisingai?
Pasak vaistininkės, vasarą imuninę sistemą nusilpninti ir peršalimą paskatinti gali net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi kasdieniai įpročiai. R. Pilkytė-Klimienė pastebi, kad net ir atvėsus orams, sustiprėjus vėjui ar prasidėjus lietui, daugelis žmonių neskuba keisti savo aprangos ar įpročių, todėl organizmas patiria didesnį stresą.
„Kelionės tikslas“: skoniai, žmonės ir atradimai Telšiuose
„Vėsesnėmis vasaros dienomis, kai pučia stiprus vėjas arba smarkiai atvėsta orai, organizmui tampa sunkiau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Nepaisydami oro sąlygų, kai kurie žmonės vis tiek renkasi ne šiltą striukę ir uždarus batus, bet šlepetes ir plonus vasarinius drabužius, taip pat drąsiai maudosi vandens telkiniuose, stovyklauja, žvejoja, užsiima kitomis veiklomis, tad neretai sušlampa per lietų, sušąla ir taip padidina peršalimo riziką“, – vardija vaistininkė.
Anot R. Pilkytės-Klimienės, permainingi orai savaime nesukelia peršalimo, tačiau gali susilpninti natūralius organizmo apsauginius mechanizmus. Sušalus, peršlapus ar dažnai patiriant temperatūros svyravimus, kvėpavimo takų gleivinė tampa mažiau atspari aplinkoje esantiems virusams, todėl organizmui sunkiau nuo jų apsisaugoti ir padidėja rizika susirgti.
Susiję straipsniai
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vasarą temperatūrų skirtumai dažnai juntami ir patalpose – vėsesnėmis dienomis žmonės neretai įsijungia šildytuvus, o per karščius stipriai vėsina kambarius oro kondicionieriais. Tokie staigūs temperatūrų pokyčiai organizmui gali tapti papildomu iššūkiu ir padidinti riziką susirgti.
Pasak R. Pilkytės-Klimienės, ypač nepalanku, kai šalto oro srovė iš kondicionieriaus pučia tiesiai į žmogų.
„Labai dažnai, kai lauke karšta, važiuojant automobiliu, nustatoma per žema mašinos salono temperatūra ir dar blogiau, kai vėjelį nukreipiame tiesiai į save. Naudojant kondicionierius, svarbu nepamiršti, kad saugiausias yra ne didesnis kaip 5 laipsnių temperatūrų skirtumas, pavyzdžiui, jei lauke +30 laipsnių šilumos, namuose, darbe ar mašinoje temperatūra turėtų atvėsti ne žemiau nei iki +25 laipsnių šilumos“, – sako vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė.
Kokių veiksmų imtis?
Vaistininkė R. Pilkytė-Klimienė pasakoja, kad dažniausi peršalimo simptomai yra gerklės skausmas, kosulys, sloga ar nosies užgulimas, pakitęs balsas, galvos bei raumenų skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir energijos stoka. Pasak specialistės, peršalimo virusai plinta itin lengvai – oro lašeliniu būdu, todėl nusilpus imunitetui užsikrėsti galima gana greitai, ypač artimiau bendraujant su sergančiu žmogumi jam kosint ar čiaudint.
„Gydymas prasideda nuo labiausiai varginančių simptomų malšinimo – jei skauda gerklę ar kosėjama, svarbu išvengti galimų komplikacijų gerklėje ar plaučiuose, todėl reikia lengvinti kosulį ir slopinti gerklės skausmą. Tam tiks pastilės, ar purškiklis su islandine kerpena, medumi, medetkomis, šaltalankiais, kitais augaliniais aliejais. Jaučiant raumenų, galvos skausmą ar karščiuojant, vertėtų rinktis kompleksinius vaistus, kurių sudėtyje yra ibuprofeno ar paracetamolio – karšti gėrimai ar vandenyje tirpios vaistų formos gali suveikti greičiau. Neretai tokie gėrimai būna papildomi imbieru, citrina ar vitaminu C, kuris taip pat padeda stiprinti organizmą“, – paaiškina vaistininkė.
R. Pilkytė-Klimienė pabrėžia, kad vitaminas C yra viena svarbiausių medžiagų tinkamai imuninės sistemos veiklai palaikyti. Jis prisideda prie baltųjų kraujo kūnelių gamybos ir padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis. Be to, vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savybėmis – padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Šio vitamino natūraliai galima gauti su maistu: jo gausu citrusiniuose vaisiuose, uogose, kiviuose, brokoliuose, paprikose, pomidoruose ar lapinėse daržovėse.
Pasak R. Pilkytės-Klimienės, ne visiems pavyksta kasdien su maistu gauti pakankamą vitamino C kiekį, todėl prireikus jo atsargas galima papildyti ir maisto papildais.
Kaip išvengti nemalonios savijautos?
Vaistininkė primena, kad norint vasarą išvengti peršalimo ir virusinių susirgimų, svarbu aprangą rinktis pagal realias oro sąlygas, o ne pagal tai, ką rodo kalendorius. Pasak specialistės, peršlapus lietuje reikėtų kuo greičiau persirengti sausais drabužiais ir pasikeisti avalynę, nes drėgmė ir atvėsęs kūnas gali susilpninti organizmą. Ji taip pat rekomenduoja po maudynių ilgai nelikti šlapiais plaukais ar drabužiais, ypač vėjuotu oru.
„Žinoma, svarbu ir elementari higiena – visada grįžus į namus būtina kruopščiai nusiplauti rankas su muilu. Kartu su savimi stovyklaujant ar išvykstant toliau nuo namų vertėtų turėti dezinfekcinių servetėlių ar purškiamą priemonę. Siekiant išvengti ligų, net ir vasarą svarbu užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą 7–8 val. nakties miegą, valdyti stresą ir pailsėti ne tik nuo mokslų, darbų, bet ir nuo žmonių šurmulio, gausybės veiklų“, – pataria R. Pilkytė-Klimienė.
Specialistė taip pat ragina nepamiršti tinkamos hidratacijos – net ir karštomis dienomis nereikėtų rinktis itin šaltų gėrimų, nes staigūs temperatūrų kontrastai gali dirginti gerklę ir apsunkinti organizmo prisitaikymą.
Pasak vaistininkės, palaikyti skysčių balansą padeda ir vasaros sezonu gausiai vartojami vaisiai bei daržovės, kuriuose netrūksta vitaminų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų. Jie prisideda prie stipresnės imuninės sistemos veiklos ir padeda organizmui lengviau apsisaugoti nuo virusų.