Apsauga nuo UV spindulių: kuo skiriasi UVA, UVB ir UVC spinduliai?

2026 m. birželio 22 d. 16:19
Daugelis mūsų žino paprastą taisyklę – prieš išeinant į lauką reikia pasitepti kremu nuo saulės. Vis dėlto ne visi susimąsto, nuo ko iš tiesų saugo ši priemonė. Kodėl oda gali senti net tada, kai niekada nenudegėte? Kodėl paraudimas atsiranda vos po kelių valandų saulėje? Atsakymas slypi ultravioletiniuose spinduliuose, kurie veikia odą skirtingais būdais.
Daugiau nuotraukų (1)
Gera apsauga nuo saulės svarbi ne tik atostogų metu. UV spinduliai mus pasiekia visus metus – net debesuotomis dienomis ar būnant prie lango. Žinant skirtumą tarp UVA, UVB ir UVC spindulių, tampa kur kas lengviau išsirinkti priemonę, kuri iš tiesų atitinka jūsų poreikius.
Kas yra UV spinduliai ir kodėl jie pavojingi?
Ultravioletiniai (UV) spinduliai – tai žmogaus akiai nematoma saulės šviesos dalis. Nors jų nematome ir nejaučiame iš karto, jie veikia odą kiekvieną dieną.
UV spinduliai skirstomi į tris grupes: UVA, UVB ir UVC. Kiekviena jų pasižymi skirtingu poveikiu. Vieni spinduliai skatina odos senėjimą, kiti sukelia nudegimus, o treti mūsų apskritai nepasiekia. Būtent todėl šiandieninė apsauga nuo saulės apima ne vien priemones nuo nudegimo.
UVA spinduliai: nematoma odos senėjimo priežastis
Žemę pasiekiančios UV spinduliuotės apie 95 proc. sudaro UVA spinduliai. Jie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir ilgainiui prisideda prie raukšlių formavimosi, elastingumo praradimo bei pigmentinių dėmių atsiradimo.
Didžiausia problema ta, kad UVA aktyvumas išlieka panašus visus metus. Jie pasiekia odą ir žiemą, ir debesuotą dieną, ir būnant automobilyje ar biure prie lango. Dėl šios priežasties dermatologai rekomenduoja kasdien naudoti priemones, kurios apsaugo ne tik nuo UVB, bet ir nuo UVA spindulių.
UVB spinduliai: kodėl oda nudega?
Jei kada nors po dienos paplūdimyje oda paraudo ar tapo skausminga, tikėtina, kad susidūrėte su UVB spindulių poveikiu.
Šie spinduliai veikia viršutinius odos sluoksnius ir yra pagrindinė nudegimų priežastis. UVB intensyvumas priklauso nuo sezono, paros laiko ir geografinės vietovės, todėl vasarą jų poveikis būna stipriausias.
Būtent UVB apsaugą nurodo SPF skaičius ant pakuotės. Kuo jis didesnis, tuo ilgiau oda apsaugoma nuo nudegimo.
UVC spinduliai: ar verta dėl jų nerimauti?
Šie spinduliai laikomi pavojingiausiais iš visų ultravioletinių spindulių. Laimei, natūrali Žemės apsauga – ozono sluoksnis – juos sugeria dar atmosferoje. Dėl šios priežasties kasdienėje aplinkoje UVC spinduliai mūsų nepasiekia ir papildoma apsauga nuo jų nereikalinga. Dažniausiai jie naudojami medicinoje ir įvairiose sterilizavimo sistemose.
SPF, PPD ir PA+++ – ką reiškia šie ženklinimai?
Renkantis kremą nuo saulės, daugelis pirmiausia pastebi SPF skaičių. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į kitus ženklinimus.
SPF nurodo apsaugos nuo UVB spindulių lygį. Tuo tarpu PPD arba PA+++ žymėjimai padeda įvertinti apsaugą nuo UVA.
Jeigu ieškote universalaus sprendimo, verta rinktis kremą su apsauginiu filtru, pažymėtu „broad spectrum“ ženklu. Tai reiškia, kad priemonė saugo nuo abiejų tipų spindulių.
Fizinis ir cheminis apsauginis kremas nuo saulės
Apsauginis kremas nuo saulės gali veikti skirtingais principais. Pavyzdžiui, fiziniai filtrai, dažniausiai cinko oksidas arba titano dioksidas, sudaro apsauginį sluoksnį ir atspindi dalį UV spindulių. Jie dažnai rekomenduojami jautriai odai.
Tuo tarpu cheminiai filtrai sugeria UV energiją ir paverčia ją šiluma. Tokios priemonės dažniausiai pasižymi lengvesne tekstūra ir nepalieka baltų žymių.
Apsauga nuo saulės veidui: kaip pasirinkti?
Ji priklauso nuo odos poreikių. Riebesnei odai dažniausiai labiau tinka lengvos gelinės tekstūros priemonės. Sausai odai verta rinktis drėkinamąjį SPF produktą, o jautriai – mineralinius filtrus turinčias priemones.
Dienos metu apsaugą patogu atnaujinti naudojant purškiamą apsauga nuo saulės, ypač jei dėvite makiažą arba daug laiko praleidžiate lauke.
Dažniausios klaidos naudojant SPF
Net ir geriausias kremas nebus veiksmingas, jei jo naudojama per mažai. Veidui rekomenduojama skirti maždaug ketvirtadalį arbatinio šaukštelio produkto.
Kita dažna klaida – SPF naudoti tik paplūdimyje arba tik vasarą. Taip pat dažnai pamirštamos ausys, kaklas ir plaštakos. O makiažo priemonės su SPF dažniausiai nesuteikia pakankamos apsaugos visai dienai.
Kurią apsaugą nuo saulės rinktis kasdienai?
Kasdienė apsauga nuo saulės neturi būti komplikuota. Daugeliui žmonių pakanka plataus spektro SPF 30–50 priemonių. Vis dėlto, aktyviai leidžiant laiką lauke verta rinktis ne mažiau kaip SPF 50, o dienos metu apsaugą papildyti purškiamomis priemonėmis.
Svarbiausia prisiminti, kad UVA ir UVB spinduliai mūsų odą veikia ne tik mėgaujantis saulės voniomis paplūdimyje. Nuosekliai naudojamos, tinkamai parinktos apsauginės priemonės nuo saulės padės išvengti ir nudegimų, ir ilgalaikių odos pokyčių ateityje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.