Vasarą daugelis nedvejodami aunasi šlepetes per pirštą, plonapadžius sportbačius ar lengvus medžiaginius batelius, nė neįtardami, kad toks pasirinkimas gali atsigręžti prieš jų pačių sveikatą.
Podologai ir ortopedai įspėja – kai kurie itin populiarūs vasarinės avalynės modeliai ne tik didina pėdų skausmo riziką, bet ir gali prisidėti prie kelių, klubų bei nugaros problemų.
Vasarą žmonės dažniau juda, daugiau vaikšto ir keliauja, todėl pėdoms tenka gerokai didesnis krūvis. Podiatrai ir ortopedai pabrėžia, kad jei kasdien tenka daugiau vaikščioti nei įprastai, ploniausia ir minkščiausia avalynė spintoje ne visuomet bus geriausias pasirinkimas.
Pristatė moteriškos avalynės raidą: parodoje – išskirtiniai eksponatai
Didžiausia klaida – plonas padas
San Diego (JAV) podiatras Favziy Ibrahim leidiniui „Grazia“ teigė, kad viena dažniausių vasaros klaidų – pernelyg plonos avalynės pasirinkimas, kai batai pėdai beveik nesuteikia jokios atramos. Klasikiniai plonapadžiai sportbačiai ir medžiaginiai bateliai, įskaitant vadinamuosius laivelius, dažniausiai nėra tinkami ilgiems pasivaikščiojimams.
Susiję straipsniai
„Gera šiltajam sezonui skirta avalynė turėtų turėti pakankamai storą padą, gerą amortizaciją ir stabilią konstrukciją – ji turi prilaikyti pėdą, tačiau nebūti pernelyg kieta“, – aiškino F. Ibrahim.
Chirurgė Nora Lee leidiniui „Huffington Post“ taip pat pabrėžė, kad avint batus su visiškai plonu ir lygiu padu kiekvienas žingsnis smūgio jėgą perduoda tiesiai į kulną, čiurną ir kelį.
„Žmogaus pėda nėra prisitaikiusi vaikščioti kietu asfaltu be apsauginio sluoksnio. Ilgainiui tai gali lemti lėtinį kulnų skausmą“, – teigė ji.
F. Ibrahim prieš perkant avalynę rekomenduoja atlikti paprastą testą. Jo teigimu, batai neturėtų būti tokie sunkūs kaip auliniai, tačiau jie taip pat neturėtų lengvai susilenkti per pusę.
Jei batą galima be didesnių pastangų susukti ar sulenkti ties pėdos viduriu, tai gali būti ženklas, kad avalynė neužtikrina pakankamos amortizacijos ir tinkamos pėdos skliauto atramos.
Ši avalynė kenkia sausgylsėms
Amerikos podiatrų medicinos asociacija savo rekomendacijose nuolat įspėja, kad guminės paplūdimio šlepetės, dar vadinamos flip-flops, yra skirtos tik trumpiems atstumams – pavyzdžiui, paplūdimiui ar baseinui, o ne kasdieniam avėjimui ar ilgiems pasivaikščiojimams.
Avint įprastas šlepetes per pirštą, pėdos pirštai yra priversti nuolat „laikyti“ avalynę, kad ši nenuslystų. Dėl to padidėja sausgyslių apkrova ir gali išsivystyti pado fascijos uždegimas (plantarinis fascitas), nurodo asociacija.
Podiatrė Jiuya Shah taip pat pabrėžia, kad nuolatinė pirštų įtampa, bandant išlaikyti šlepetę ant pėdos, pakeičia natūralią eiseną.
„Žingsnis tampa trumpesnis, o kulnas į žemę remiasi stipriau. Tai tiesiausias kelias į pirštų deformacijas, vadinamuosius plaktukinius pirštus, ir lėtines sausgyslių problemas“, – teigė ji.
Be to, guminės šlepetės praktiškai neapsaugo pėdų nuo išorinės aplinkos. Podiatrai teigia, kad kiekvieną vasarą gydo daugybę pacientų, kuriems dėl tokios avalynės atsiranda odos įtrūkimų, infekcijų, patirtų dėl nešvarumų mieste, ar net pėdos pirštų lūžių, nes ši avalynė nesuteikia jokios fizinės apsaugos.
Jei norisi avėti atviresnę avalynę, podiatrai rekomenduoja rinktis sandalus su dirželiu aplink čiurną. Toks dirželis stabilizuoja kulną, neleidžia pėdai slysti ir padeda išlaikyti natūralią eiseną.
Pralaidumas orui ar stabilumas?
Karštu oru aptempti odiniai batai greitai tampa nepatogūs, nes pėdos prakaituoja ir tinsta.
Niujorko podiatrė Jacqueline Suter leidiniui „Prevention“ aiškino, kad renkantis sportinę avalynę verta ieškoti modelių su tinklelio medžiaga, kuri užtikrina geresnę oro cirkuliaciją.
Vis dėlto, anot specialistų, ir tokia avalynė turi būti pakankamai stabili. „Tinklelio medžiaga puikiai užtikrina ventiliaciją, tačiau bato kulno dalis turi būti standi.
Jei kulnas slysta, vien viršutinė tinklelio dalis negalės išlaikyti pėdos stabiliai, o čiurnos išnirimo rizika padidės.
Išlaikykite tinkamą pėdų mikroklimatą
Ne mažiau svarbi ir medžiaga, kuri tiesiogiai liečiasi su pėdos oda. Jungtinės Karalystės Karališkoji podiatrų kolegija savo rekomendacijose pabrėžia, kad vasarą sintetinių medžiagų avalynė gali kelti papildomų problemų.
„Dirbtinė oda ir pigus plastikas nesugeria drėgmės bei neleidžia odai kvėpuoti. Dėl to susidaro karšta ir drėgna terpė, kuri yra ideali grybelinėms infekcijoms ir bakterijoms daugintis“, – teigiama rekomendacijose.
Sintetinė avalynė karštu oru veikia tarsi šiltnamis. Pėdų prakaitas turi druskų ir rūgščių, kurios, reaguodamos su dirbtinėmis medžiagomis, gali dar labiau sudirginti odą ir skatinti gilių, skausmingų kulnų įtrūkimų susidarymą.
Ortopedai perspėjo apie aukštakulnius
Harvardo medicinos mokyklos ortopedijos specialistai pabrėžia, kad kraštutinumai nėra palankūs pėdų sveikatai – žalingi gali būti tiek visiškai plokščiapadžiai batai, tiek pernelyg aukšti kulniukai.
„Visiškai plokščias padas verčia kulną sugerti kiekvieną smūgį į žemę, o aukšti kulniukai, didesni nei 5 cm, visą kūno svorį perkelia į priekinę pėdos dalį, taip perkraudami sąnarius“, – pažymi specialistai.
Sąnarių sveikatos tyrėjas, Davidas Hunteris, teigia, kad vasarą staigus perėjimas nuo žieminės avalynės prie visiškai plokščių sandalų gali turėti neigiamų pasekmių.
„Kai moterys vasarą staiga pakeičia žieminius batus į visiškai plokščius sandalus, pastebime padidėjusį kelio sąnarių uždegimų skaičių.
Nedidelis kulno pakėlimas padeda išlaikyti taisyklingą dubens padėtį judant“, – aiškino profesorius.
Specialistų teigimu, optimalus vasarinės avalynės kulno ar platformos aukštis yra 1,5–3 centimetrai. Toks aukštis padeda tolygiau paskirstyti kūno svorį ir sumažina apkrovą stuburo bei blauzdų raumenims.
Ilgai vaikščiojant visiškai plokščiapade avalyne pernelyg įtempiama Achilo sausgyslė.
Tuo metu nedidelė platforma arba maždaug 2 cm aukščio kulnas pakelia kulną į natūralesnę padėtį, sumažina sausgyslės įtampą ir padeda tolygiau paskirstyti apkrovą visai užpakalinei kojos raumenų grupei.