Šeimos gydytojas apie migreną: viena prastai išmiegota naktis gali tapti paskutiniu lašu

Tačiau kaip suprasti, kada galvos skausmas yra tiesiog galvos skausmas, o kada jau galima įtarti migreną? Ir kodėl ją patiriantiems žmonėms verta daugiau dėmesio skirti ne tik gydymui, bet ir miegui?

Šeimos gydytojas, Naujamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vedėjas Irmantas Aleksa sako, kad migrena nuo įprasto įtampos tipo galvos skausmo skiriasi ne tik skausmo stiprumu.

Skiriasi jo pobūdis, lydintys simptomai ir poveikis žmogaus savijautai. O vienas svarbių kasdienių veiksnių, galinčių turėti reikšmės migrenos priepuoliams, yra miego kokybė ir režimas.

Pasak I. Aleksos, svarbu atskirti migreną nuo gerokai dažniau pasitaikančio įtampos tipo galvos skausmo.

„Migrenos intensyvumas, pobūdis ir simptomatika visiškai skiriasi nuo įtampos galvos skausmo, todėl svarbu ją kuo anksčiau diagnozuoti“, – sako šeimos gydytojas.

Vienas būdingų migrenos požymių – pulsuojantis, dažnai vienoje galvos pusėje jaučiamas skausmas. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, bendras negalavimas, jautrumas aplinkos dirgikliams. Daliai žmonių pasireiškia aura – neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, mirgėjimas akyse ar kiti regos sutrikimai, kurie dažniausiai atsiranda prieš prasidedant galvos skausmui.

Tačiau migrena skirtingiems žmonėms gali pasireikšti nevienodai, todėl pasikartojančio stipraus galvos skausmo nereikėtų diagnozuoti pačiam.

Miego kokybe ir jos įtaka kasdienei savijautai ne vienerius metus besidominti SHIZURI kūrėja, farmacininkė ir sertifikuota endobiogenikos specialistė Rūta Trakšelė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – miegas nėra tik valandų, praleistų lovoje, skaičius. Svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis ilsimės, ar kūnas naktį gali atsipalaiduoti, ar miego aplinka tam netrukdo. Būtent ši mintis – kad kokybiškam poilsiui svarbi visa miego aplinka – tapo svarbia SHIZURI kuriamų miego produktų filosofijos dalimi.

Migrenos priepuolis ne visada prasideda dėl vienos aiškios priežasties. Dažnai susideda keli kasdieniai veiksniai.

„Dažniausi provokatoriai – stresas, nemiga, nevalgymas, dehidratacija. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl tie patys provokuojantys veiksniai migreną patiriančius žmones gali veikti nevienodai“, – aiškina I. Aleksa.

Būtent todėl, anot gydytojo, viena prastai išmiegota naktis nebūtinai savaime sukels migrenos priepuolį. Tačiau jei prie miego trūkumo prisideda įtempta diena, praleisti valgiai, didelis kavos kiekis ir per mažai vandens, rizika gali didėti.

Miegas migrenos kontekste svarbus ir jau prasidėjus priepuoliui. Gydytojas pažymi, kad tokiu metu žmogui dažnai rekomenduojama pailsėti ar pamiegoti ramioje, pritemdytoje aplinkoje.

Ne kiekvienas galvos skausmas reiškia migreną, o jo priežastys gali būti labai įvairios. Tačiau pajutus galvos skausmą verta pirmiausia prisiminti ir paprastus dalykus, kuriuos per įtemptą dieną neretai pamirštame.

Farmacininkė R. Trakšelė išskiria tris paprastus žingsnius, kuriuos galima išbandyti „čia ir dabar“, jei nėra nerimą keliančių simptomų.

„Pirmiausia – stiklinė vandens. Net nedidelė dehidratacija, nuovargis ar ilgas darbas prie ekrano gali prisidėti prie galvos skausmo. Jeigu ilgai nevalgėte, svarbu ir pavalgyti – alkis bei gliukozės svyravimai kai kuriems žmonėms taip pat gali išprovokuoti galvos skausmą“, – sako R. Trakšelė.

Jeigu skausmas pulsuojantis, ji siūlo išbandyti vėsų ar šaltą kompresą ant kaktos arba smilkinių. Trečiasis patarimas – bent trumpam sumažinti aplinkos dirgiklius.

„Skirkite sau 15–20 minučių ramybės. Užmerkite akis, sąmoningai atpalaiduokite žandikaulį ir pečius. Kartais nervų sistemai tiesiog reikia sumažinti dirgiklių kiekį“, – pataria farmacininkė.

Vis dėlto šie būdai nepakeičia migrenos gydymo ar gydytojo konsultacijos, ypač jei galvos skausmai kartojasi, stiprėja ar atsiranda kitų neįprastų simptomų.

Ypatingą dėmesį migrenai turėtų skirti moterys. I. Aleksos teigimu, jos migreną patiria kelis kartus dažniau nei vyrai, o daliai moterų priepuolių dažnis gali būti susijęs ir su hormonų svyravimais.

„Hormonų svyravimai ir menstruacijų ciklas gali turėti įtakos migrenai, ypač jei pati moteris pastebi aiškų priepuolių ryšį su tam tikrais ciklo etapais. Tačiau tai nėra vienoda visoms – hormonų pokyčiai vienoms moterims gali turėti didesnės įtakos, kitoms mažesnės“, – sako šeimos gydytojas.

Todėl nėštumo, perimenopauzės ar kitų reikšmingų hormoninių pokyčių laikotarpiu migrenos eiga taip pat gali keistis individualiai.

Kalbant apie migreną ir miegą, neretai visas dėmesys sutelkiamas į vieną skaičių – kiek valandų žmogus išmiegojo. Tačiau I. Aleksa sako, kad ne mažiau svarbus yra pats miego režimas.

„Pirmiausia svarbu kuo geresnis miego režimas. Jeigu žmogus eina miegoti ir keliasi panašiu metu, gerai užmiega ir atsibunda pailsėjęs, organizmas turi pastovų ritmą. Esant netinkamai miego higienai ir nuolat kintančiai miego trukmei, smegenys gali tinkamai nepailsėti“, – aiškina gydytojas.

R. Trakšelės požiūriu, reguliarus miegas yra tik viena kokybiško poilsio dalis. Ne mažiau svarbu, ar žmogus naktį iš tiesų ilsisi komfortiškai – tam reikšmės turi temperatūra, šviesa, triukšmas, čiužinys, pagalvė bei galvos ir kaklo atrama.

Todėl, kalbant apie miegą, verta vertinti ne vien tai, kiek valandų praleidome lovoje, bet ir kaip tas valandas išmiegojome.

Šioje vietoje sutampa ir gydytojo, ir miego kokybės sprendimus kuriančios R. Trakšelės požiūriai.

„Per migrenos priepuolį rekomenduojama sudaryti kuo komfortiškesnes sąlygas – būti tamsioje, tylioje, malonios temperatūros aplinkoje. Tinkama pagalvė ir čiužinys gali padėti užtikrinti geresnį miegą bei tinkamą kaklo atsipalaidavimą“, – sako I. Aleksa.

Gydytojas pabrėžia, kad tiesioginio ryšio tarp konkrečios miegojimo padėties ir migrenos priepuolių nėra nustatyta. Vis dėlto miegant svarbi bendra kūno padėtis ir komfortas. Miegant ant šono ar nugaros bei tinkamai atrėmus galvą ir kaklą galima išvengti nereikalingos kaklo raumenų įtampos.

Būtent galvos ir kaklo atrama buvo vienas svarbių aspektų kuriant SHIZURI pagalvę. Reguliuojamas jos užpildo kiekis leidžia keisti pagalvės aukštį ir pritaikyti atramą pagal individualius žmogaus poreikius bei miegojimo pozą, o natūralūs užpildai pasirinkti siekiant komforto ir oro cirkuliacijos. Pagalvė nėra migrenos gydymo priemonė ir negali pakeisti gydytojo konsultacijos ar paskirto gydymo, tačiau, kaip pabrėžia ir I. Aleksa, tinkama pagalvė bei čiužinys yra dalis aplinkos, galinčios padėti užtikrinti geresnį miegą ir kaklo atsipalaidavimą.

Kokybiškas poilsis prasideda nuo visumos – ramybės, tamsos, tinkamos temperatūros, patogios lovos, čiužinio ir individualiai tinkamos pagalvės. Nė vienas šių dalykų atskirai neišsprendžia migrenos problemos, tačiau pasirūpinti miego kokybe ypač svarbu žmonėms, kuriems miego sutrikimai tampa vienu iš priepuolius provokuojančių veiksnių.

Nors poilsis migrenos priepuolio metu gali padėti, I. Aleksa perspėja – yra situacijų, kai laukti ar bandyti galvos skausmą įveikti namuose negalima.

„Sunerimti reikėtų, jeigu skausmas yra kur kas stipresnis nei ankstesni migrenos priepuoliai, atsiranda galūnių silpnumas, karščiavimas, negalite prilenkti kaklo prie krūtinės, pastebite neįprastus regos lauko sutrikimus arba migrenos priepuolis užsitęsia ilgiau nei 72 valandas“, – vardija šeimos gydytojas.

Paklaustas, kokius tris kasdienius įpročius pirmiausia rekomenduotų pakeisti migreną patiriančiam žmogui, I. Aleksa pradeda būtent nuo to, apie ką kalbėta didžiąją teksto dalį – miego.

„Pirmiausia – tinkamai miegoti. Antra – sportuoti ir subalansuotai maitintis. Trečia – vengti streso“, – apibendrina šeimos gydytojas.