Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė sako, kad svarbiau už tikslų iškritusių plaukų skaičių yra stebėti, kaip slinkimas keičiasi, kiek laiko tęsiasi ir ar kartu neatsirado kitų pokyčių – tik tada galima vertinti situacijos rimtumą.
„Daugelis pastebėję, kad ant plaukų šepečio, pagalvės ar duše lieka daugiau plaukų sruogų, įprastai išsigąsta ir galvoja, kad ėmė slinkti plaukai. Tačiau iš tiesų netekti dalies plaukų sruogų yra visiškai normalu – sveikas žmogus per parą netenka maždaug 50–100 plaukų, vieni mažiau, kiti daugiau.
Daug naudingiau stebėti bendrą tendenciją: ar plaukų akivaizdžiai daugiau nei įprastai, ar mažėja jų tankis, ar matosi išslinkusių plaukų plotai ant galvos odos, ar slinkimas užsitęsia“, – sako vaistininkė G. Stankevičienė.
„Sveikatos kodas“. Mažakraujystė
Kodėl rudenį plaukai slenka intensyviau?
Vaistininkė paaiškina, kad kiekvienas plaukas pereina tris skirtingas augimo ciklo fazes: aktyvaus augimo, pereinamąją ir ramybės, po kurios plaukas iškrenta, o folikule prasideda naujas ciklas. Visi galvos plaukai šių etapų nepasiekia vienu metu, todėl dalies jų netenkame kasdien. Pastebėta, kad vasaros pabaigoje daugiau plaukų gali pereiti į ramybės fazę, todėl vėliau, atėjus rudeniui, jų iškrenta daugiau.
„Jeigu rudenį išslinkusių plaukų šiek tiek padaugėjo ant šepečio ar plaunant galvą, tačiau jų tankis akivaizdžiai nesikeičia, galvos odoje neatsiranda retesnių plotų, o slinkimas palaipsniui mažėja, dažniausiai nerimauti nereikia. Svarbu vertinti ne vien tai, ką vieną rytą pamatėme ant šepečio, bet pokytį per ilgesnį laiką“, – paaiškina G. Stankevičienė.
Daugiau plaukų po maudynių duše gali pastebėti ir žmonės, kurie galvą plauna rečiau. Plaunant ir šukuojant pašalinami plaukai, kurie jau buvo atsiskyrę nuo folikulo, todėl po kelių dienų jų vienu metu susikaupia daugiau. Pats plaukų plovimas ar švelnus šukavimas slinkimo nesukelia.
Susiję straipsniai
Vis dėlto vaistininkė ragina atskirti plaukų slinkimą nuo jų lūžinėjimo. Dažnas plaukų dažymas, šviesinimas, karštos formavimo priemonės gali pažeisti plauko stiebą, o nuolat stipriai surištos kasos ar kuodai ilgainiui gali žaloti ir folikulus.
Atpažinti, kad plaukai lūžinėja, o ne slenka galima pažvelgiant į pačius plaukus – jei pastebime įvairaus ilgio trumpesnių plaukelių, o ne visą iškritusį plauką, vadinasi plaukai yra lūžinėjantys.
Priežastį surasti – ne taip ir paprasta
Jeigu plaukų slinkimas tampa gerokai intensyvesnis, priežastis nebūtinai sutampa su laiku, kada žmogus jį pastebėjo. Daugiau plaukų į ramybės fazę gali pereiti po didelio emocinio ar fizinio streso, aukštos temperatūros, infekcijos, operacijos, gimdymo ar ryškaus svorio sumažėjimo. Tuomet gausesnis slinkimas gali prasidėti tik po kelių mėnesių, o ne iš karto.
„Plauko ciklas nėra momentinis, todėl organizmas į patirtą stresą ar kitą iššūkį gali sureaguoti pavėluotai. Toks difuzinis slinkimas dažnai pastebimas visoje galvos odoje, o pašalinus jį sukėlusį veiksnį, ilgainiui gali sumažėti.
Plaukų slinkimą gali lemti ir kitos priežastys – geležies stoka, skydliaukės veiklos sutrikimai, hormonų pokyčiai, tam tikros ligos ar vartojami vaistai. Todėl jei problema užsitęsia ar yra ryški, svarbu apie tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė G. Stankevičienė.
Ji pabrėžia, kad sunerimti reikėtų, jei pastebimai platėja sklastymas, suplonėja plaukų apimtis, atsiranda aiškiai praretėjusių ar visai išplikusių plotų.
Į gydytoją taip pat verta kreiptis, jei intensyvus slinkimas nesilpnėja, kartu vargina galvos odos niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas ar skausmingumas, pasikeičia antakių ar kitų kūno vietų plaukuotumas. Vertinant priežastį gydytojas, atsižvelgęs į kitus simptomus ir sveikatos istoriją, gali skirti kraujo tyrimus, pavyzdžiui, įvertinti kraujo rodiklius, geležies atsargas ar skydliaukės veiklą.
Plaukams svarbu ir bendra organizmo sveikata
G. Stankevičienė atkreipia dėmesį, jog plaukų būklei reikšminga ir visavertė mityba. Plauko struktūroje vyrauja baltymas keratinas, todėl kasdienėje mityboje svarbu gauti pakankamai baltymų.
Jų šaltiniais gali būti žuvis, kiaušiniai, liesa mėsa, pieno produktai, ankštiniai augalai, tofu. Geležies gauname iš mėsos, žuvies, ankštinių, tamsiai žalių lapinių daržovių, o cinko – iš mėsos, jūros gėrybių, pieno produktų, riešutų ir sėklų. Plaukų augimui taip pat reikalingos įvairios kitos maistinės medžiagos, tarp jų B grupės vitaminai.
Svarbu nepamiršti ir biotino – jo dažnai būna plaukams, odai bei nagams skirtuose maisto papilduose, tačiau didesnės dozės gali iškreipti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatus. Todėl prieš atliekant kraujo tyrimus gydytojui reikėtų pasakyti apie vartojamus papildus.
„Pastebėjus sezoninį plaukų slinkimą, kasdienybėje verta pasirūpinti pakankamu baltymų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu, vengti labai ribojančių dietų, plaukus šukuoti švelniai, mažinti aukštos temperatūros poveikį ir nesirinkti šukuosenų, kurios nuolat stipriai tempia plaukus“, – teigia vaistininkė G. Stankevičienė.