Kas yra statinai?
Statinai jau kelis dešimtmečius vartojami siekiant sumažinti kepenyse gaminamo cholesterolio kiekį. Dėl to kraujyje sumažėja mažo tankio lipoproteinų (MTL) – vadinamojo „blogojo“ cholesterolio.
Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis gali skatinti riebalinių sankaupų susidarymą arterijų sienelėse. Šis procesas vadinamas ateroskleroze.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Plyšus aterosklerotinei plokštelei, gali susidaryti kraujo krešulys, užkemšantis arteriją ir sutrikdantis kraujotaką. Tai gali sukelti miokardo infarktą arba insultą.
Dauguma žmonių statinus toleruoja gerai. Tačiau, kaip ir visi vaistai, jie gali sukelti šalutinį poveikį. Kai kurie žmonės jaučia raumenų skausmą ar mėšlungį, nors sunkūs raumenų pažeidimai pasitaiko retai.
Susiję straipsniai
Kodėl statinai skiriami „sveikiems“ žmonėms?
Statinai dažnai skiriami žmogui, kuris jau patyrė miokardo infarktą ar insultą. Tačiau jų gali būti skiriama ir „sveikiems“ žmonėms, kurie nėra patyrę ūmaus širdies įvykio, bet turi padidėjusį cholesterolio kiekį ir kitų rizikos veiksnių.
Miokardo infarkto ir insulto riziką lemia ne vien cholesterolio kiekis. Svarbūs yra ir amžius, kraujospūdis, rūkymas, taip pat sveikatos būklė, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar lėtinė inkstų liga.
Sukurti specialūs rizikos skaičiuokliai, įvertinantys šiuos veiksnius ir apskaičiuojantys tikimybę per artimiausius penkerius metus patirti miokardo infarktą, insultą ar kitą širdies ir kraujagyslių sistemos įvykį.
Australijoje cholesterolio kiekį mažinantys vaistai rekomenduojami žmonėms, kuriems nustatyta didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Jie taip pat gali būti svarstomi esant vidutinei rizikai.
Tačiau širdies ir kraujagyslių ligų rizikos skaičiuoklis taikomas tik žmonėms iki 79 metų. Taip yra todėl, kad iki šiol trūko pakankamai duomenų apie statinų skyrimą vyresniems žmonėms, kurie anksčiau nebuvo patyrę miokardo infarkto ar insulto.
Pastaruoju metu mokslininkai taip pat pradėjo tirti, ar statinai gali sumažinti kai kurių formų pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos riziką, galbūt apsaugodami smegenų kraujagysles nuo pažeidimų.
Ar statinai iš tiesų mažina demencijos riziką?
Neseniai Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 132 tūkst. žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Jo metu nustatyta, kad pradėjus vartoti statinus per pirmuosius metus po diagnozės, santykinė demencijos rizika buvo 15 proc. mažesnė nei tarp statinų nevartojusių žmonių.
Tačiau tai buvo stebėjimo tyrimas. Jo autoriai vertino realiame gyvenime vykstančius procesus, o ne kontroliuojamomis sąlygomis atliktą klinikinį tyrimą. Todėl rezultatams įtakos galėjo turėti įvairūs nekontroliuojami veiksniai.
Pavyzdžiui, statinus vartojusių žmonių grupė buvo jaunesnė nei jų nevartojusiųjų. Vien dėl jaunesnio amžiaus jų demencijos rizika buvo mažesnė.
Taigi šios dvi grupės jau iš pradžių skyrėsi pagal svarbius demencijos rizikos veiksnius.
Taip pat galėjo pasireikšti taip vadinamas sveiko vartotojo šališkumas. Statinus vartojantys žmonės gali būti labiau susirūpinę savo sveikata ir dažniau imtis kitų prevencinių priemonių. Todėl jų demencijos rizika gali būti mažesnė nepriklausomai nuo statinų vartojimo.
Be to, demencija vystosi palaipsniui, o ankstyvas pažinimo funkcijų silpnėjimas gali likti nepastebėtas. Dėl pažintinių gebėjimų silpnėjimo žmogus taip pat gali rečiau pradėti vartoti ilgalaikius prevencinius vaistus arba nustoti juos vartoti.
Dėl to gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad statinai apsaugo nuo demencijos, nors iš tiesų demencijos požymių turintys žmonės gali būti mažiau linkę vartoti statinus. Tai vadinama atvirkštiniu priežastingumu.
Svarbu ir tai, kad tyrime dalyvavo tik žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Todėl jo išvadų negalima automatiškai pritaikyti diabetu nesergantiems žmonėms.
Ar statinai padeda sveikai senti?
Kitame neseniai atliktame tyrime Monasho universiteto mokslininkai nagrinėjo statinų vartojimo pradžios poveikį beveik 10 tūkst. 70 metų ir vyresnių žmonių sveikatai.
Tyrėjai vertino, ar atorvastatinas – vienas dažniausiai skiriamų statinų – gali sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ir insultas, riziką iš esmės sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms. Jie neturėjo anksčiau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos.
Taip pat buvo vertinama, ar vaistas gali pailginti laikotarpį, kurį žmogus išgyvena be negalios. Šiuo atveju tai reiškia gyvenimą be demencijos ar ilgalaikės fizinės negalios.
Tyrimo dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: vieniems skirta atorvastatino, kitiems – placebo. Be to, tyrime dalyvavo tik žmonės, kurie anksčiau statinų nevartojo, todėl tyrimo pradžioje jų rizikos profiliai buvo panašūs.
Po maždaug šešerių metų nustatyta, kad atorvastatinas 30 proc. sumažino pirmojo didelio miokardo infarkto ar insulto riziką. Tačiau jis nepailgino laikotarpio, kurį žmonės gyveno be negalios.
Atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai padeda sumažinti šališkumo įtaką, tačiau ir jie turi trūkumų. Pavyzdžiui, šiame tyrime dalyvavę žmonės buvo palyginti sveiki ir gyveno savarankiškai.
Todėl jo rezultatai nebūtinai tinka vyresniems, fiziškai silpnesniems žmonėms, vartojantiems daug vaistų ar sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis.
Ar reikėtų pradėti vartoti statinus?
Nauji tyrimai praplečia supratimą apie tai, kam statinai gali būti naudingi. Tačiau jie nereiškia, kad šiuos vaistus turėtų vartoti visi.
Kaip ir kiekvienas vaistas, statinai turi ir naudos, ir galimų rizikų. Sprendžiant, ar statinai tinkami konkrečiam žmogui, svarbu įvertinti jo individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tokį sprendimą geriausia priimti kartu su gydytoju.
Parengta pagal „Conversation“ inf.