Profesorius Pranas Šerpytis: „Sveiko gyvenimo įpročiai susiformuoja dar vaikystėje“

„Jau į universitetą žmogus ateina atsinešdamas savo nuostatas, todėl pakeisti jo mąstymą yra gerokai sunkiau“, – teigia medikas, atskleisdamas ar ir pats laikosi tų pačių sveikos gyvensenos taisyklių, kurias rekomenduoja savo pacientams.

Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies sveiko gyvenimo būdo laida „Gyvenimas priklauso tau“, kurioje laukia pokalbis su ypatingu svečiu – VU profesoriumi, kardiologu, Santaros kl. širdies grupės vadovu Pranu Šerpyčiu. Nors žinomo mediko kasdienybė neatsiejama nuo atsakingo darbo ir rūpesčio pacientais, ne mažiau dėmesio jis skiria ir savo paties savijautai. Kardiologas įsitikinęs, kad gera diena prasideda nuo kelių paprastų, tačiau svarbių ritualų – dėkingumo, mankštos ir pozityvaus nusiteikimo.

„Mano diena prasideda labai paprastai: keliuosi anksti, apie 6 valandą ir ji visada prasideda nuo padėkos Aukščiausiajam. Tada seka mankšta ir dušas. Aš galvoju, kad mes per mažai turime padėkos. Tam, kad turiu artimus žmones, turiu šeimą ir esu dėkingas, jog galiu atsikelti ir su gera energija eiti į darbą“, – laidoje pasakoja kardiologas.

Profesorius neslepia, jog jo darbo dienos yra intensyvios, tačiau laiko fiziniam aktyvumui jis stengiasi atrasti net ir įprastoje kasdienybėje. Per dieną Pranas Šerpytis siekia surinkti apie 10 tūkst. žingsnių, kartais vietoj lifto renkasi laiptus, darbuojasi namų kieme, važinėja dviračiu, žaidžia tenisą. Pasak kardiologo, užimtumas neturėtų tapti priežastimi pamiršti save. Paroje visi turime tiek pat valandų, todėl svarbiausia išmokti jas paskirstyti tarp darbo, judėjimo ir poilsio.

„Kaip mes kasdien valomės dantis, taip ir sportavimui turėtume save nuteikti, kad be mankštos – nėra dienos. Taip pat gerai savijautai pasitarnauja knyga, spektaklis, muzika. Mes kiekvienas turime susirasti tą receptą, kuris mums tiktų, nes atsipalaidavimui vieno recepto nėra. Paroje būna 24 valandos, daugiau jų niekas neturi, todėl reikia išmokti susiplanuoti, kada ką daryti“, – teigia medikas.

Profesorius įsitikinęs, kad būtent šeimoje, darželyje ir mokykloje formuojasi įpročiai, kuriuos vėliau atsinešame į suaugusiųjų gyvenimą – nuo mitybos ir fizinio aktyvumo iki gebėjimo planuoti savo laiką. Gydytojo užduotis, anot Prano Šerpyčio, nėra nurodinėti, kaip žmogus privalo gyventi. Jis gali patarti ir parodyti kryptį, tačiau sprendimas keisti savo įpročius pirmiausia priklauso nuo paties žmogaus.

„Anksčiau mano patarimai galbūt buvo griežtesni, bet dabar galvoju, kad aš neturiu tokios teisės. Kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkime, aš tik galiu pasakyti, kas būtų geriau taisant vienus ar kitus parametrus. Jeigu žmogus nenori pats sau padėti, jam padėti yra sunku. Todėl apie sveikatą reikia kalbėti nuo mažumės, nuo darželio ar mokyklos, nes į universitetą ateina žmogus jau atsinešdamas savo nuostatas. Viskas susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, o vėliau tai išrauti ir pakeisti mąstymą yra gerokai sunkiau“, – teigia P. Šerpytis.

Tačiau vien sveikų įpročių, pasak profesoriaus, nepakanka. Ne mažiau svarbu pažinti ir savo organizmą, reguliariai pasitikrinti pagrindinius sveikatos rodiklius ir žinoti kraujospūdį, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Kardiologas pastebi, kad neretai savo automobiliu rūpinamės atidžiau nei kūnu, nors būtent jo siunčiamų signalų ignoruoti neturėtume.

„Kartais matau, kad automobilį mylime gerokai labiau nei save. Juk į benzininį variklį niekada nepilsime dyzelino, o patys valgome viską. Nesakau, kad kažko negalima valgyti, ir pats nesu toks, kuris visko atsisakytų, tačiau žinau: jeigu gaunu kalorijų, turiu jas ir sudeginti. Judėjimas yra vaistas numeris vienas. Lygiai taip pat turime sekti pagrindinius savo sveikatos rodiklius. Važiuodami automobiliu nuolat žiūrime į prietaisų skydelį – stebime greitį, kiek liko degalų. Taip pat turėtume stebėti ir save: koks mūsų fizinis aktyvumas, arterinis kraujospūdis, gliukozės ir cholesterolio kiekis. Jei žmogus, sulaukęs Kristaus amžiaus, šių rodiklių nežino, tai nėra gerai“, -teigia gydytojas.

Rugsėjo 29-ąją minėta Pasaulinė širdies diena dar kartą primena, kad širdimi svarbu rūpintis ne tik tuomet, kai pajuntame pirmuosius negalavimus. Gera savijauta nebūtinai reiškia, kad mūsų kraujagyslėse nevyksta sveikatai pavojingi pokyčiai. Vienas tylių rizikos veiksnių – padidėjęs cholesterolis, kuris ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Jam kaupiantis kraujagyslių sienelėse gali formuotis aterosklerozinės plokštelės, o joms įplyšus susidaręs krešulys – sukelti miokardo infarktą ar išeminį insultą.

„Žmonės sako: susitvarkiau mitybą, neturiu antsvorio, kitų rizikos veiksnių, bet cholesterolio kiekis vis tiek išlieka padidėjęs. Cholesterolis gali daryti savo blogą darbą net ir tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai. Vis dar gajus mitas, kad vartojant statinus bus pakenkta kepenims, tačiau atliktų tyrimų apžvalgos rodo, kad žmonėms, kurie dar nebuvo patyrę miokardo infarkto, bet turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį, paskyrus statinus, miokardo infarktų, insultų ir kitų širdies bei kraujagyslių įvykių skaičius sumažėjo apie 30 procentų. Statinai, kaip ir kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, tačiau jų teikiama nauda yra gerokai didesnė už galimą šalutinį poveikį“, – įsitikinęs profesorius.

Kai širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti prireikia ne vieno vaisto, pacientui kasdien gali tekti vartoti net kelias skirtingas tabletes. Pasak P. Šerpyčio, kuo jų daugiau, tuo sudėtingiau nuosekliai laikytis paskirto gydymo, todėl siekiant tą supaprastinti, mokslininkai kuria politabletes, kuriose derinamos kelios veikliosios medžiagos, skirtos skirtingiems rizikos veiksniams kontroliuoti.

„Žmogui nėra lengva priimti, kai jam paskiriamos penkios ar šešios skirtingos tabletės. Dėl to ir kilo idėja sukurti politabletę, kurioje būtų sujungtos kelios veikliosios medžiagos, skirtos arteriniam kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui mažinti bei kraujo krešumui veikti. Taip pacientui daug paprasčiau laikytis paskirto gydymo, nes vietoj kelių skirtingų vaistų jam pakanka išgerti vieną tabletę“, – aiškina P. Šerpytis.

Apie tai, kaip intensyvioje kasdienybėje nepamiršti savo sveikatos, laidoje papasakos ir renginių organizatorė Karolina Balčiūnė. Pasirinkus šią profesiją pasikeitė ir jos gyvenimo tempas, ypač vasarą, kai renginių gausu, o darbo dienos neretai baigiasi tik naktį.

„Daug laiko praleidžiu darbe, ypač vasaros sezonu. Tada valgai, kada gali, ir dažniausiai net neatsisėdęs. Todėl stengiuosi kiek įmanoma mažinti stresą, bent minimaliai pasportuoti, sveikiau maitintis. Žinoma, į savo rutiną įtraukiu ir tam tikrus maisto papildus, kurie padeda papildyti mitybą tuo, ko gali pritrūkti“, – pasakoja Karolina.

Ieškodama būdų papildyti savo mitybą, Karolina atrado „Pomi-T“. Tai Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkų, vadovaujamų garsaus profesoriaus, onkologo Roberto Thomas, atrinkti keturi daugiausia polifenolių ir antioksidantų turintys superproduktai – brokoliai, granatai, ciberžolė ir žalioji arbata. Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.

„Apie šį papildą sužinojau dėl jame esančių polifenolių. Man taip pat patiko, kad jo sudėtyje yra natūralios kilmės ingredientų. Anksčiau žinojau, kad polifenolių gausu alyvuogių aliejuje, tačiau jo pati nemėgstu vartoti, todėl apsidžiaugiau atradusi kitą būdą į savo mitybą įtraukti ingredientų, kuriuose yra šių medžiagų ir kurie man labiau tinka“, – atvirauja Karolina.