Nuo sviesto iki alyvuogių aliejaus: kardiologas pasakė, kas keičia cholesterolio kiekį (3)

Todėl svarbu ne tik vartoti paskirtus vaistus, bet ir suprasti, ką savo sveikatos labui galima daryti kasdien.

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, dalis atsakymo slypi kur kas arčiau, nei gali atrodyti – kasdieniuose pasirinkimuose, kurių poveikį širdžiai dažnai nuvertiname.

Žmogui, jau turinčiam širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cholesterolio kontrolė tampa ypač svarbi. Tačiau vienas tyrimo skaičius neatsako į visus klausimus – gydytojas vertina bendrą žmogaus būklę ir kitus rizikos veiksnius.

„Blogasis cholesterolis, kai jo kraujyje yra per daug, gali kauptis arterijų sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozės – arterijų susiaurėjimo ir standėjimo. Tačiau vien cholesterolio skaičiaus nepakanka rizikai įvertinti.

Svarbu žmogaus amžius, arterinis kraujospūdis, ar jis rūko, ar serga cukriniu diabetu, kaip veikia inkstai, ar anksčiau buvo širdies ir kraujagyslių ligų. Labai svarbi ir šeimos istorija – kokiomis ligomis sirgo mūsų tėvai ir seneliai.“

Todėl jau diagnozę turinčiam žmogui svarbu nepalikti sveikatos kontrolės vien gydytojui. Reguliariai atliekami tyrimai ir stebimi rodikliai padeda gydytojui įvertinti, kaip sekasi kontroliuoti ligą ir ar gydymo planą reikia keisti.

„Pirmiausia turime žinoti savo būseną ir sekti savo parametrus. Kaip vairuojant automobilį stebime greitį, taip turime stebėti ir savo organizmą.

Pasižiūrime, koks yra cholesterolis, koks kraujospūdis, ir tada galime spręsti, į ką turime atkreipti dėmesį“, – teigia prof. P. Šerpytis.

Kalbant apie cholesterolį, mitybos rekomendacijos gali skambėti iki skausmo pažįstamai.

Tačiau jau sergančiam žmogui jos nėra vien bendri patarimai apie sveikesnį gyvenimą – mityba tampa viena iš kasdienės ligos kontrolės dalių.

Prof. P. Šerpytis kaip vieną iš palankiausių pasirinkimų išskiria Viduržemio jūros dietą.

„Jos principai remiasi bendru racionu, kuriame daugiau augalinio maisto, skaidulų ir nesočiųjų riebalų. Taip pat į kasdienę mitybą reikėtų įtraukti daugiau skaidulų, nesmulkintų grūdų. Taip pat verta dažniau rinktis augalinį aliejų vietoje sviesto.

Rekomenduoju mažinti riebios mėsos, sūrių ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų, vartojimą.

Taip pat svarbios daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis. Tai paprasti dalykai, tačiau gali lemti išties nemažai.“

Tačiau lėkštė nėra vienintelė vieta, kur galima daryti įtaką savo sveikatai.

„Fizinis aktyvumas taip pat padeda mažinti blogąjį cholesterolį. Jeigu turime rizikos veiksnių, turime žiūrėti, kiek judame, ką valgome ir kaip apskritai gyvename. Žinoma, kalbant apie aktyvumą, jo pobūdis ir intensyvumas turėtų atitikti konkrečią sveikatos būklę.

Negalima vertinti tik vieno dalyko – svarbu visas mūsų gyvenimo būdas", – pabrėžia prof. P. Šerpytis.

Gyvensenos pokyčiai svarbūs, tačiau jie nėra priežastis atsisakyti gydytojo paskirto gydymo. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, vaistai gali būti būtina kasdienės būklės kontrolės dalis.

Apie tai, kaip keičiasi požiūris į cholesterolio kontrolę, prof. P. Šerpytis pasakoja ir neseniai grįžęs iš Miunchene vykusio Europos kardiologų kongreso, kuriame buvo pristatyti naujausi didelių ilgalaikių tyrimų duomenys.

„Kartais dar tenka girdėti, kad dėl cholesterolio neverta labai jaudintis arba kad cholesterolį mažinantys vaistai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Žinoma, kiekvienas vaistas gali turėti nepageidaujamų poveikių, tačiau vertiname naudos ir galimos žalos santykį.

Kongrese buvo pristatyti didelių ilgalaikių tyrimų duomenys, kurie dar kartą parodė cholesterolio mažinimo naudą mažinant širdies ir kraujagyslių įvykių riziką“, – sako kardiologas.

Jo teigimu, nors statinai išlieka tarp svarbiausių medikamentų, yra ir daugiau galimybių.

„Europos kardiologų gairėse statinai išlieka pagrindinis gydymas, kai reikia mažinti cholesterolį. Tačiau dabar turime ir naujų vaistų, kurie gali būti skiriami tais atvejais, kai statinų nepakanka arba žmogus jų netoleruoja. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į žmogaus būklę.“

Kita vertus, jis atkreipia dėmesį ir į norą rasti vieną sprendimą, kuris išspręstų cholesterolio problemą: nei papildas, nei vienas mitybos pokytis negali pakeisti visos ligos kontrolės.

„Vienos priemonės nėra. Yra visa eilė dalykų – fizinis aktyvumas, mityba, rizikos veiksnių mažinimas, o kai reikia – ir medikamentai.

Svarbiausia yra saugoti save, stebėti savo būseną ir pasitarti su gydytoju, kuris patars, kaip elgtis būtent jūsų atveju“, – teigia prof. P. Šerpytis.