Ypač daug klausimų gali kilti žmonėms, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas. Ši problema dažnėja su amžiumi. Jei kelias dienas nepavyksta pasituštinti, gali atsirasti nemalonių pojūčių, pasireikšti pilvo pūtimas ar skausmas. Tuomet svarbu žinoti ne tik tai, kaip paskatinti žarnyno veiklą, bet ir kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją.
Nors apie tuštinimosi įpročius kalbėtis gali būti nejauku, gastroenterologo kabinete dėl to tikrai nereikia gėdytis. Virškinimo sistemos sutrikimai – kasdienė šių specialistų darbo dalis.
Kaip dažnai normalu tuštintis?
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Visi trys kalbinti gastroenterologai sutaria, kad nėra vieno universalaus atsakymo. Tuštinimosi dažnis gali gerokai skirtis.
„Normalu tuštintis nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Didžiausios JAV suaugusiųjų imties, kurioje buvo vertinami įprasti tuštinimosi įpročiai, duomenimis, 95,9 proc. žmonių tuštinosi nuo 3 iki 21 karto per savaitę. Tai patvirtina gerai žinomą taisyklę – nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę“, – aiškina gastroenterologė Zarema Singson.
Susiję straipsniai
Kodėl vieni žmonės tuštinasi dažniau, o kiti rečiau?
Pasak gastroenterologės Cuckoo Choudhary, įtakos turi daugybė veiksnių: mityba, suvartojamų skaidulų ir skysčių kiekis, fizinis aktyvumas, amžius, vartojami vaistai, hormonai, stresas ir žarnyno mikrobiota.
Svarbus ir individualus žarnyno veiklos greitis – tai, kaip sparčiai storoji žarna stumia jos turinį.
„Valgymas suaktyvina storosios žarnos veiklą. Tai vadinama gastrokoliniu refleksu. Būtent todėl daugeliui žmonių noras tuštintis kyla po pusryčių ar kito gausesnio valgio. Vienų žmonių šis refleksas stipresnis, o žarnyno turinys juda greičiau nei kitų“, – paaiškina C. Choudhary.
Gydytoja priduria, kad tuštinimosi įpročius gali pakeisti ir kasdienės rutinos pokyčiai: kelionės, kitokia mityba, sumažėjęs fizinis aktyvumas ar liga. Neigiamos įtakos gali turėti ir įprotis nuolat atidėlioti apsilankymą tualete, nors jaučiamas noras tuštintis.
Gastroenterologas Michaelas Curley pataria neapsiriboti vien tuštinimosi dažniu. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į savijautą.
Ar pučia pilvą? Ar jaučiate pilvo skausmą arba kitokį diskomfortą? Ar tuštinantis tenka stipriai stangintis? Ar tuštinimasis skausmingas?
Pasak M. Curley, atsakymai į šiuos klausimus gali suteikti svarbios informacijos apie virškinimo sistemos būklę.
Kiek laiko nesituštinti jau per ilgai?
Nors normalus tuštinimosi dažnis gali būti labai įvairus, egzistuoja tam tikros ribos, į kurias gydytojai atkreipia dėmesį.
C. Choudhary teigimu, tuštinimasis rečiau nei tris kartus per savaitę yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertinamas galimas vidurių užkietėjimas. Ypač jei išmatos kietos, tenka stipriai stangintis, sunku pasituštinti arba lieka jausmas, kad žarnynas išsituštino nevisiškai.
Vidurių užkietėjimas ne tik sukelia nemalonių pojūčių, bet ir gali turėti pasekmių sveikatai.
„Dėl vidurių užkietėjimo gali atsirasti pilvo diskomfortas, pūtimas, poreikis stipriai stangintis, taip pat hemorojus. Sunkesniais atvejais tiesiojoje arba storojoje žarnoje gali susikaupti didelis kiekis sukietėjusių išmatų, kurių žmogus nebegali pašalinti“, – aiškina C. Choudhary.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kuo ilgiau išmatos užsibūna storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jų pasisavinama. Dėl to išmatos vis labiau kietėja, o tuštintis tampa sunkiau.
„Stiprus vidurių užkietėjimas taip pat gali sukelti pykinimą, apetito praradimą ir ryškų pilvo išsipūtimą. Šiaip sveikiems žmonėms sunkios komplikacijos pasitaiko retai, tačiau užsitęsusio ar stipraus vidurių užkietėjimo nereikėtų ignoruoti“, – perspėja specialistė.
Kaip paskatinti žarnyno veiklą?
Jeigu tuštinatės rečiau, nei norėtumėte, arba jus vargina vidurių užkietėjimas, yra keletas būdų, galinčių padėti.
Visi trys gastroenterologai pirmiausia pataria pasirūpinti pakankamu skaidulų kiekiu mityboje.
Z. Singson rekomenduoja per dieną suvartoti apie 20–25 gramus skaidulų ir gerti pakankamai vandens.
Jeigu vartojate receptinius vaistus ar maisto papildus, verta pasitarti su gydytoju, ar jie negalėtų būti vidurių užkietėjimo priežastis.
Kartais problema išsprendžiama atsisakius tam tikro maisto papildo arba pakeitus vartojamą vaistą kitu. Vis dėlto savavališkai nutraukti paskirto gydymo nereikėtų.
M. Curley teigimu, kai kuriais atvejais vidurių užkietėjimui gydyti gali būti skiriami laisvinamieji vaistai arba vaistinėse be recepto parduodami skaidulų preparatai. Tačiau prieš juos vartojant geriausia pasitarti su gydytoju.
Dar vienas svarbus patarimas – neignoruoti natūralaus noro tuštintis.
„Svarbu nuolat neatidėlioti tuštinimosi, kai organizmas siunčia tokį signalą. Gali būti naudinga pasinaudoti gastrokoliniu refleksu, pavyzdžiui, po pusryčių skirti pakankamai laiko ramiam apsilankymui tualete“, – sako C. Choudhary.
Kitaip tariant, pajutus norą tuštintis, nereikėtų jo slopinti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Specialistų teigimu, su gydytoju reikėtų pasitarti, jei pastaruoju metu tuštinimosi įpročiai smarkiai pasikeitė arba vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai.
Pastebėjus kraujo išmatose taip pat būtina kreiptis dėl medicininio įvertinimo. Jei kraujavimas gausus arba kartu pasireiškia silpnumas, svaigsta galva ar alpstama, reikia skubios pagalbos.
Svarbu prisiminti, kad normalus tuštinimosi dažnis nėra vienodas visiems. Jei nuo paskutinio tuštinimosi praėjo daugiau kaip trys dienos, tai gali būti vidurių užkietėjimo požymis, tačiau vien šio intervalo diagnozei nepakanka.
Ne mažiau svarbi bendra savijauta. Jei virškinimo sutrikimai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gastroenterologą.
Dėl tuštinimosi problemų nereikia nei gėdytis, nei leisti joms nuolat kelti nerimą.
Parengta pagal „Parade“ inf.