Vienoje, pusiaukelėje tarp buvusios gyvulių turgavietės ir ūksmingų kapinių, kur amžinojo poilsio atgulė kompozitorius Wolfgangas Amadeus Mozartas, yra įsikūręs didžiausias Austrijos gyvosios gamtos mokslų institutų ir bendrovių centras. Šioje Austrijos sostinės dalyje, kuri vadinasi Sankt Marksu, dirba tūkstančiai specialistų.
Įspraustas tarp galimų konkurentų ir bendradarbiavimo partnerių namų stovi kubo formos bendrovės „Valneva“ pastatas. Tai – prancūzų ir austrų vakcinos gamintojų tyrimo centras. Veikiausiai netrukus „Valneva“ Europai pateiks vienintelę kritikus įtikinančią inaktyvinto (negyvybingo) viruso technologijos vakciną.
Europos Sąjunga jau yra sudariusi išankstinę sutartį įsigyti 60 mln. šios vakcinos dozių. 11 mln. užsisakė Vokietija.
Daugelis Vokietijos piliečių neatsisako skiepų nuo koronaviruso infekcijos, bet tarp jų tvyro itin didelė baimė, kad bus paskiepyti dėl šalutinio poveikio per trumpai tikrintomis „BioNTech/Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.
Po socialinius tinklus seniai sklando mintis, kad būtų geriau inaktyvintoji vakcina. Jos gamybos technologija yra sena, išbandyta ir patikrinta. Jos patvirtinimas skiepijimo apimtį padidintų iki 90 procentų. Bent taip mano socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai.
VLA2001 – toks kodinis „Valneva“ produkto pavadinimas – sukurtas jau patvirtintų vakcinų nuo kitų infekcinių ligų pagrindu.
„Kandidatas į patvirtinimą – inaktyvinta viso viruso vakcina“, – sakė „Valneva“ bendrovės vadovas 58-erių Thomas Lingelbachas.
Jo pateiktas sąvokos paaiškinimas naudojamas plačiau, ne tik bendrovės viduje. Juolab kad apibūdinimas „negyvybingoji vakcina“ pastaruoju metu sukėlė ir painiavos.
Moksliniu požiūriu ji laikoma pasenusia. Be to, nėra jokios „gyvybingos vakcinos“ nuo pandeminio koronaviruso. Tos, kuriai naudojamas tik susilpnėjęs patogenas (ligos sukėlėjas), pavyzdžiui, kaip nuo tymų.
Vienoje įsikūrusi „Valneva“ žengia tradiciniu keliu. Th.Lingelbachas patikino, kad tokios vakcinos privalumas – kad ji puikiai toleruojama ir saugi.
Galiausiai jau seniau panašiu pagrindu pagaminta vakcina nuo ūmios virusinės uodų platinamos ligos – japoninio encefalito leidžiama nuo dviejų mėnesių amžiaus.
VLA2001 laikoma idealia vakcina, skirta vėlyvajai pandemijos fazei, nes žmonės mieliau renkasi patikrintus produktus.
Naujausia statistika apie Vokietijoje naudojamos vakcinos šalutinį poveikį negąsdina.
Po 130 milijonų dozių kompetentingas Vokietijos Paulo Ehrlicho institutas praneša apie 1919 mirties atvejų netrukus po pirmojo, antrojo ar trečiojo skiepo „Biontech/Pfizer“ ir kitų bendrovių vakcinomis. Tik 78 atvejais yra galimas ar tikėtinas priežastinis ryšys su skiepais.
Bet ar geras VLA2001 poveikis? Tai turi įvertinti Europos vaistų agentūra. Bet pirmiausia bendrovei „Valneva“ teko įveikti „Rolling Review“ – savotišką greito klausimo ir atsakymo tarp institucijos ir pareiškėjo procedūrą.
Tai daugiau nei prieš metus teko atlikti „BioNTech“ ir „Pfizer“. Priešingai nei šis „duetas“, Th.Lingelbacho vadovaujama bendrovė „Valneva“ pateikė Europos vaistų agentūrai lemiamą tyrimą.
Jis paremtas ne penkiaženkliu tiriamųjų skaičiumi, o 4 tūkstančiais dalyvių. Be to, kontrolinė grupė buvo paskiepyta „AstraZeneca“ bendrovės vakcina „Vaxzevria“.
Apsauginių antikūnų susidarymo požiūriu VLA2001 buvo pranašesnė už vakciną iš Oksfordo. Ankstyvųjų tyrimo stadijų metu „Valneva“ vakcinos efektyvumas siekė iki 85 proc.
Antikūnų elgesys, žinoma, nėra vienintelis žmogaus imuninės sistemos atsakymas į vakciną. Vadinamosios T ląstelės iš baltųjų kraujo kūnelių grupės – ne mažiau svarbios. Tačiau šiuo atveju, kaip sakė Niujorko (JAV) tyrėjas Florianas Krammeris, kyla abejonių, mat inaktyvintos vakcinos dažniausiai nelabai tinka T ląstelių atsakui sukelti.
Tai galėtų būti priežastis, kodėl kita šios rūšies vakcina – „Coronavac“ iš Kinijos jau ilgai yra įtraukta į Europos vaistų agentūroje savo eilės laukiančiųjų sąrašą. Jau praėjusį pavasarį Čilėje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose susilpnėjo pasitikėjimas „Coronavac“.
Tik neseniai Berlyno „Charite“ klinikos virusologas Christianas Drostenas patvirtino „Coronavac“ blogą poveikį koronaviruso omikron atmainai.
Beje, reikšmės galėtų turėti ir politinis bei ekonominis komponentas. Kinija savo ruožtu dar neįsileido „BioNTech/Pfizer“ vakcinos „Comirnaty“, nors vokiečių bendrovė „BioNTech“ bendradarbiauja su kinų koncernu „Fosun Pharma“.
„Valneva“ vadovas Th.Lingelbachas atmeta Niujorko tyrėjo F.Krammerio kritiką.
Iš Heseno (Vokietija) kilęs diplomuotas inžinierius, biotechnologinių procesų plėtros specialistas ir vadybininku įvairiose farmacijos bendrovėse dirbęs Th.Lingelbachas sakė, kad į kinų gaminį nededama stiprinančių medžiagų, kuriomis Vienos tyrėjai stimuliuoja T ląstelių vystymąsi.
Iš tikrųjų VLA2001 turi du stipriklius. Vienas jų – kodiniu pavadinimu CpG1018, kitas stipriklis – vienas aliuminio junginių. Tokias medžiagas dar iki koronaviruso pandemijos kritikavo skiepų priešininkai. Bet galutinio įrodymo dėl jų tariamo kenksmingumo nepavyko gauti.
Atrodo, kad bendrovei „Valneva“, kurios akcijų kursas galiausiai krito, tenka išspręsti konfliktą su Jungtinės Karalystės vyriausybe, kuri praėjusį rugsėjį atšaukė daugiau kaip 100 mln. vakcinos dozių užsakymą.
Iš tos negausios informacijos, kuri žinoma, šio sprendimo negalėjo lemti abejonės dėl „Valneva“ vakcinos veiksmingumo ar saugumo.
Veikiausiai Londono nepasitenkinimą sukėlė faktas, kad bendrovė, plėsdama fabriką Škotijoje, atsilikusi nuo terminų, pažeidė sutartį.
Nepaisant visų „jeigu“ ir „tačiau“ dėl VLA2001, iki šiol dar lieka neaiškus vakcinos poveikis omikron atmainai.
„Valneva“ vadovas Th.Lingelbachas nusiteikęs optimistiškai: „Jei mums pavyks kiekvienoje pasaulio šalyje pritraukti naujai vakcinai nuo vieno iki dviejų procentų žmonių, savo darbą būsime atlikę.“
Parengė Ona KACĖNAITĖ
