Bebaimis Ch.Eriksenas prisijungė prie klubo pasirašydamas sutartį iki 2025 metų birželio. Į futbolą jis sugrįžo tarsi iš kito pasaulio, nes jo širdis buvo netikėtai sustojusi.
Vidurio puolėjas Danijos nacionalinėje rinktinėje sužaidė 115 rungtynių ir savo šaliai pelnė 38 įvarčius. Ch.Eriksenas „Premier“ lygoje yra sužaidęs 237 rungtynes, pelnė 52 įvarčius ir atliko 71 rezultatyvų perdavimą.
Talentingas sportininkas ne kartą buvo patekęs į medikų rankas. Ch.Eriksenas praleido pirmąją 2021–2022 metų sezono dalį dėl reabilitacijos po širdies operacijos, kurios metu jam buvo implantuotas specialus aparatas – kardioverteris defibriliatorius.
Antroje sezono dalyje danas žaidė „Brentford“ klube ir Anglijos „Premier“ lygoje sužaidė 11 rungtynių, per jas pelnė vieną įvartį ir atliko keturis rezultatyvius perdavimus.
Per Europos čempionato rungtynes aikštėje kritęs Danijos rinktinės narys Ch.Eriksenas sugebėjo sugrįžti į futbolą, nors tuo mažai kas tikėjo.
Ch.Eriksenas 2021 metais Europos futbolo čempionato rungtynėse tarp Danijos ir Suomijos susmuko ant vejos, sustojus širdžiai jis buvo gaivinamas.
Po kelių dienų ligoninėje jam buvo implantuotas kardioverteris defibriliatorius, kad būtų išvengta panašių situacijų. Šis aparatas padeda užkirsti kelią galimai tachikardijai, kuri sukelia skilvelių virpėjimą ir staigią mirtį.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas kardiologas profesorius Pranas Šerpytis pasakojo, kad staigus širdies priepuolis ištinka vieną žmogų iš tūkstančio ir tai yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių pasaulyje.
Kasmet staigi mirtis Lietuvoje užklumpa daugiau nei 1,5 tūkstančio žmonių. Jie žūsta nepasiekę ligoninės.
Efektyviausias būdas išgelbėti gyvybę širdies priepuolio atveju – kuo skubiau atkurti širdies ritmą defibriliatoriumi.
Kuo greičiau yra taikomas elektros impulsas, tuo mažiau pasitaiko komplikacijų. Viena sunkiausių komplikacijų būna tada, kai yra atkuriama širdies kraujotaka, bet lieka pažeistos galvos smegenys.
Remiantis Europos gaivinimo tarybos rekomendacijomis, automatinis defibriliatorius turėtų būti viešosiose vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių.
Tokie prietaisai turėtų būti prieinami viešosiose vietose, kur susiburia daug žmonių.
Tai – oro uostai, prekybos centrai, sporto klubai, pramogų arenos, koncertų salės.
Defibriliatorius gali būti taikomas ne tik gaivinant, bet ir apsaugant žmogų nuo staigios mirties.
Kardiologas P.Šerpytis priminė, kad įsiuvamas kardioverteris defibriliatorius yra kaip angelas sargas, atitolinantis širdies sustojimą.
Pasaulyje tai yra dažnai naudojamas gydymo metodas, taip pat sėkmingai taikomas ir Lietuvoje.
– Kodėl širdžiai prireikia elektrinės pagalbos? – paklausiau profesoriaus P.Šerpyčio.
– Pirmiausia turime suprasti, kodėl širdis susitraukia, kas priverčia ją taip elgtis. Širdis turi savo elektrinę sistemą, ją sudaro raumens ląstelės.
Prieširdžiuose ir skilveliuose iš šių ląstelių susiformuoja mazgai ir pluoštai.
Elektriniai impulsai gaminami dešiniajame prieširdyje esančiame sinusiniame mazge ir sužadina prieširdžius, tada impulsai per atrioventrikulinį mazgą iš prieširdžių plinta į skilvelius, o tai lemia periodišką prieširdžių bei skilvelių susitraukimą.
Tai laidžioji širdies sistema, turinti vienintelį tikslą – neleisti nuobodžiauti širdies raumeniui ir priversti jį nuolat susitraukinėti.
Pasitaiko atvejų, kai elektriniai impulsai nesigamina ar užsiblokuoja. Dėl to išsiderina širdies ritmas – jis gali padažnėti, suretėti ar tapti nereguliarus.
Kai kurios aritmijos yra gydomos medikamentais, o kartais gali prireikti širdies stimuliatoriaus.
Jei širdies ritmas yra itin greitas, keliantis grėsmę, gali būti įsiuvamas kardioverteris defibriliatorius.
Kai kurie kardioverteriai defibriliatoriai turi ir stimuliatoriaus funkciją.
– Kaip veikia toks aparatas?
– Kardioverteris defibriliatorius, kaip ir širdies stimuliatorius, yra mažas prietaisas, jis veikia kaip kompiuteris ir turi savo maitinamo elementą bateriją. Dažnai jis įsiuvamas po dešiniuoju raktikauliu, turi kelis laidus. Baterija gali išsikrauti po 4–6 metų, o gali veikti ir ilgiau.
Nuo širdies stimuliatoriaus jis skiriasi tuo, kad yra ypač naudingas kritinių situacijų metu.
Jis suveikia tada, kai išsivysto itin dažnas širdies ritmas, o tai kelia pavojų gyvybei.
Pritvirtinus elektrodus širdies ertmėse aparatas gauna informaciją apie kiekvieną širdies susitraukimą, įvertina intervalus tarp širdies susitraukimų, taip pat fiksuoja skilvelių susitraukimo dažnį.
Jei yra didelio dažnio skilvelių aritmija, ji stabdoma elektros iškrova.
– Kuo šis aparatas skiriasi nuo išorinio defibriliatoriaus?
– Jei pavyksta pritaikyti automatinį defibriliatorių ne vėliau kaip penkios minutės nuo širdies priepuolio pradžios, paciento išgyvenamumas yra kur kas didesnis. Galime tik pasidžiaugti, kad pirminė pagalba danų futbolininkui buvo suteikta tinkamu metu.
Nustačius priežastį, kodėl buvo sustojusi širdis, vėliau siūlomi įvairūs gydymo būdai.
Pavyzdžiui, jeigu vieną kartą ištiko staigi mirtis ir pacientas vos nenumirė, gydytojai dažnai siūlo implantuoti vidinį defibriliatorių.
Išorinis automatinis defibriliatorius taikomas tuomet, kai pacientą reikia gaivinti, o įsiūtas aparatas apsaugo nuo tokių krizių.
– Kaip pacientai turi elgtis, kai jiems implantuojamas kardioverteris defibriliatorius? Ar jie turi saugotis elektromagnetinių bangų?
– Pacientai neretai užmiršta, kad turi tokį svetimkūnį savo kūne. Jų kasdienybė nė kiek nesiskiria nuo kitų žmonių. Jie nejaučia baimės, kad širdis gali netikėtai sustoti vien dėl to, kad ji pernelyg dažnai plaka.
Jie gali naudoti įvairius buitinius prietaisus, tik nereikėtų jų taisyti. Nors buitinės technikos prietaisai netrikdo medicininio aparato veikimo, geriau būti nuo jų rankos ilgio atstumu. Taip pat galima naudotis mobiliuoju telefonu, tik nereikėtų jo laikyti marškinių kišenėje.
Implantavus širdies stimuliatorių ar kardioverterį defibriliatorių pacientui įteikiama speciali kortelė. Joje yra naudinga informacija ne tik medikams, bet ir oro uosto darbuotojams.
Bet reikia saugotis rankinio metalo detektoriaus. Nors rizika labai nedidelė, ši įranga gali laikinai sukliudyti medicinos aparatui atpažinti aritmijas ar net įjungti klaidingą pavojaus signalą.
Nepatariama atlikti magnetinio rezonanso tyrimų pacientams, kurie nešioja savo kūne medicininį aparatą, reguliuojantį širdies ritmą.
– Ar yra ribojamas fizinis krūvis?
– Neretai medikai siūlo vengti tokių pramogų kaip irklavimas, kopimas į kalnus, sunkių krepšių nešimas laiptais. Netinka tai, kas tempia krūtinės raumenis. Taip pat reikėtų saugotis traumų, todėl geriau pasirinkti ne komandinius žaidimus.
Tačiau profesionaliems sportininkams gali būti taikomos išimtys.
Pasiekę karjeros viršūnę sportininkai dažnai stengiasi toliau tęsti savo veiklą, nors turi įsiūtą širdies stimuliatorių ar defibriliatorių. Tokių atvejų pasitaiko ne tik Europoje, bet ir JAV.
Kita vertus, niekas negali pasakyti, ar nepasikartos širdies ritmo sutrikimas, todėl kiekvienas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.
Širdies laidumo sistemos sutrikimą gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, didelis adrenalino išsiskyrimas, stresas, fizinis krūvis, kai kurios genetinės priežastys.
Vystantis kardiologijai pasaulyje daugėja galimybių padėti išvengti staigios mirties.
Lietuvoje kardioverteris defibriliatorius sėkmingai taikomas jau keletą dešimtmečių. Šis aparatas įsiuvamas net jauniems žmonėms, jei išaiškėja, kad širdies rimto sutrikimai kamuoja nuo vaikystės, jeigu artimi giminaičiai jauname amžiuje yra patyrę staigią mirtį.