„NYU Langone Health“ ligoninės ir Glazgo universiteto mokslininkų analizė aiškinosi būklės, kai inkstai palaipsniui praranda gebėjimą filtruoti atliekas ir perteklinį skysčių kiekį iš kraujo, paplitimą. Lengvais atvejais simptomų gali nebūti, o sunkiausiais – gali prireikti dializės arba inksto transplantacijos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 14 proc. suaugusiųjų pasaulyje serga lėtine inkstų liga. 2023 m. nuo šios ligos mirė apie 1,5 milijono žmonių. Sergamumo augimą iš esmės lemia bendras visuomenės senėjimas.
„Mūsų tyrimas rodo, kad lėtinė inkstų liga yra paplitusi, mirtina ir auganti visuomenės sveikatos problema“, – sakė tyrimo bendraautorius, NYU Langone Optimalaus senėjimo instituto direktorius Josefas Coreshas.
Pasak jo, inkstų funkcijos silpnėjimas turėtų atsidurti tarp politikų prioritetų, šalia vėžio, širdies ligų ir psichikos sveikatos problemų.
Nuovargis, kulkšnių ir pėdų patinimas, šlapinimosi pokyčiai (pvz., dažnesnis šlapinimasis arba kraujas šlapime), pykinimas ir dusulys – pagrindiniai lėtinės inkstų ligos požymiai.
Ankstyva diagnozė – aukso vertės
Šių metų gegužę Pasaulio sveikatos organizacija lėtinę inkstų ligą oficialiai įtraukė į savo darbotvarkę. Tikslas – iki 2030 m. trečdaliu sumažinti ankstyvas mirtis nuo neinfekcinių ligų. Kovai prieš šią epidemiją reikalinga naujausia informacija apie jos paplitimą tarp gyventojų, teigia J.Coreshas.
Žurnale „The Lancet“ paskelbta ataskaita yra išsamiausias lėtinės inkstų ligos įvertinimas per beveik dešimtmetį, teigia autoriai.
Jie išanalizavo 2230 paskelbtus mokslinius straipsnius ir nacionalinių sveikatos duomenų rinkinius iš 133 šalių.
Negana, kad inkstų nepakankamumas pražudo daugybę žmonių, sutrikusi inkstų funkcija prie maždaug 12 proc. mirčių nuo širdies ligų.
Aukštas cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis ir didelis kūno masės indeksas (KMI) – pagrindinės priežastys, kodėl vystosi inkstų ligos.
J.Coreshas pabrėžė, kaip svarbu anksti diagnozuoti lėtinę inkstų ligą. Savalaikis gydymas vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti drastiškesnių intervencijų, tokių kaip dializė ir inksto transplantacija.
Tyrėjas pridūrė, kad Subsacharos Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje ir kitose mažas pajamas turinčiose regionuose dializę ar inkstų transplantaciją gauna palyginti nedaug žmonių – greičiausiai dėl to, kad gydymo priemonės tose vietovėse yra mažiau prieinamos ir sunkiau įperkamos.
„Lėtinė inkstų liga yra nepakankamai diagnozuojama ir nepakankamai gydoma“, – sakė tyrimo bendraautorė Morgan Grams.
„Mūsų ataskaita pabrėžia būtinybę atlikti daugiau šlapimo tyrimų, kad liga būtų diagnozuota anksti, ir užtikrinti, kad pacientai galėtų gauti gydymą“, – pridūrė ji.
Tyrėjai pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus atsirado naujų vaistų, kurie gali sulėtinti inkstų ligos progresavimą ir sumažinti širdies priepuolio, insulto ir širdies nepakankamumo riziką. Tačiau norint pamatyti pagerėjimą pasauliniu mastu, prireiks laiko.
M.Grams taip pat įspėja, kad lėtinė inkstų liga yra nepakankamai ištirta, todėl ji gali būti dar labiau paplitusi, nei rodo dabartiniai duomenys.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.
