Karštas vanduo, radiatoriai, fenas ar šildymasis prie laužo gali sukelti nudegimą greičiau, nei žmogus spėja suprasti, kas vyksta.
Medikų teigimu, pavojingiausia nušalusias rankas ar kojas šildyti per greitai. Karštas vanduo, radiatoriai, fenas ar šildymasis prie laužo gali sukelti nudegimą greičiau, nei žmogus spėja suprasti, kas vyksta, nes nušalusi oda laikinai praranda jautrumą. Dalis žmonių vis dar tiki, kad nušalusią vietą reikia trinti rankšluosčiu ar net sniegu, tačiau toks būdas gali suplėšyti jau pažeistus audinius ir tik pagilinti traumą.
Teisingas šildymo būdas yra kur kas paprastesnis.
Pirmiausia būtina persikelti į šiltą vietą ir nusivilkti šlapius drabužius.
Nušalusias galūnes reikia merkti į šiltą, bet ne karštą vandenį. Specialistų teigimu, tinkamiausia temperatūra yra artima kūno temperatūrai. Galūnę reikėtų šildyti tol, kol oda vėl įgauna natūralią spalvą ir grįžta jautrumas. Radiatorių, šildymo pagalvėlių ar feno rekomenduojama vengti, nes šie šilumos šaltiniai šildo netolygiai ir gali nudeginti.
Sveikatos ekspertai aiškina, kad nušalimo metu audiniuose susidaro ledo kristalai, kurie pažeidžia ląsteles ir sutrikdo kraujotaką. Todėl svarbu ne tik atsargiai atšildyti galūnę, bet ir jokiu būdu neleisti jai vėl sušalti. Medikai pabrėžia, kad pakartotinis nušalimas po atšildymo gali sukelti daug rimtesnį pažeidimą nei pirminis.
Į gydytojus reikia kreiptis tuomet, jei oda išlieka nejautri, atsiranda pūslių, galūnė ima tamsėti ar skausmas tampa labai stiprus. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas gali būti pavojingas, o daliai pacientų prireikia ne tik specialių tvarsčių, bet ir skubios medikų pagalbos.
Prevencija išlieka svarbiausia. Patariama rengtis sluoksniais, saugoti atviras kūno vietas, rinktis tinkamą žieminę avalynę ir vengti ilgo buvimo šaltyje. Net ir kasdieniai dalykai, tokie kaip sausos kojinės ir pirštinės, gali apsaugoti nuo rimtų problemų, o judėjimas lauke padeda išlaikyti geresnę kraujotaką.