Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė pastebi, kad žiemos metu pacientai dažniau susiduria su psoriazės paūmėjimais, todėl atsako į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie šią ligą.
1. Kas yra psoriazė?
Psoriazė yra dažnai sutinkama, lėtinė uždegiminė odos liga, paliečianti daugiau nei 120 milijonų pasaulio gyventojų. Manoma, kad nemaža dalis psoriazės atvejų lieka nediagnozuoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
2. Kaip atpažinti psoriazės simptomus?
„Psoriazės paveiktos kūno vietos pasidengia pleiskanojančiomis dėmėmis, gali išryškėti bėrimas ar pūslelės, kurias nusikasius lieka rausvos dėmės. Įprastai pažeistą odą niežti, degina, skauda, dėmelės gali šlapiuoti, trūkinėti, kraujuoti, pasikeisti į pilkšvą, melsvą atspalvį. Dėl akivaizdžių skiriamųjų simptomų, gydytojams diagnozuoti ligą neretai pakanka fizinės apžiūros. Tačiau kartais prireikia ir odos mėginio tyrimo – biopsijos“, – įvardija vaistininkė J. Voverė.
Ji priduria, kad kiekvienam žmogui psoriazė pasireiškia individualiai. Vieniems simptomai išryškėja veido, kaklo ar galvos srityje, kitiems – ant kelių, alkūnių, rankų ar liemens. Šalia fizinių odos pokyčių psoriaze sergantį asmenį gali lydėti nuovargis, diskomfortas, nemaža dalis žmonių kartu išgyvena didelį nerimą, liūdesį ar net depresiją, yra linkę vengti įvairių socialinių situacijų, atsisakyti kasdienių gyvenimo malonumų.
3. Kada dažniausiai susergama psoriaze?
Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis psoriazės atvejų prasideda vaikystėje, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, didelei daliai 50–69 metų amžiaus asmenų taip pat išsivysto ši liga.
4. Kodėl susergama?
Nėra tiksliai žinoma, kodėl psoriazė išsivysto, bet mokslininkai sieja genetiką su tam tikrais psichikos, imuniniais ir aplinkos veiksniais, tokiais kaip didelis stresas, žalingi įpročiai, tam tikrų vaistų vartojimas, infekcijos, nudegimai saulėje, besikeičianti odos būklė ir pan.
5. Ar kyla komplikacijų grėsmė?
„Tyrimai rodo, kad dalis sergančių psoriaze taip pat vėliau neišvengia ir psoriazinio artrito. Tai taip pat yra autoimuninis susirgimas, sukeliantis sąnarių uždegimą, lydimą skausmų, sąstingio, tinimo, nagų plokštelės pokyčių ir net bėrimų“, – sako vaistininkė J. Voverė.
6. Kodėl kyla psoriazės paūmėjimai?
Psoriaze sergantys pacientai įprastai išgyvena tam tikrus ligos paūmėjimo etapus: dalį laiko simptomai gali būti lengvi arba beveik nepastebimi, o kartais nemalonūs požymiai stipriai išryškėja ir trukdo kasdienybei.
„Pastebima, kad dažniausiai simptomus išprovokuoja stipri emocinė įtampa, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, įvairios infekcijos, ypač viršutinių kvėpavimo takų, alergijos, taip pat kai kurie vaistai bei mechaninis odos dirginimas, įskaitant neigiamą saulės spinduliuotės poveikį. Kai kuriems žmonėms simptomų paūmėjimui įtaką gali daryti net klimato pokyčiai“, – paaiškina J. Voverė.
7. Kaip rūpintis psoriazės paveikta oda?
„Camelia“ vaistininkė atskleidžia, kad įprastai prižiūrint psoriazės paveiktą odą yra susitelkiama ties medikamentiniu gydymu, odos maitinimu ir drėkinimu, ypač šaltuoju metų laiku, kada oda būna ypač jautri, linkusi į sausėjimą bei pleiskanojimą. Prausiantis J. Voverė rekomenduoja naudoti ne muilą ar dušo žėlę, bet drėkinantį dušo aliejų, kuris padės išlaikyti odos drėgmės balansą ir sumažins jos sausumą. Reikėtų vengti ir ilgo prausimosi duše, itin karšto vandens naudojimo, kadangi šie veiksniai gali dar labiau išsausinti odą.
„Siekiant sudrėkinti kūną po maudynių, kremas, sviestas, emolientas ar losjonas yra labai svarbi priežiūros dalis – pasirinktos priemonės turėtų būti be kvapų, specialiai sukurtos sausai, jautriai ir psoriazės paveiktai odai. Jose gali būti tokių odą minkštinančių medžiagų kaip šlapalas, glicerinas, skystasis parafinas, alantoinas, įvairūs aliejai, vitamino D analogai. Kad poveikis būtų efektyvesnis, kremą reikėtų tepti iškart po dušo, kol oda dar drėgna – prieš tai ją nusausinus tapšnojant, bet netrinant. Maitinamosios priemonės papildo odos lipidus, sudarančius odos apsauginį barjerą, taip neleisdamos drėgmei išgaruoti, jos taip pat aprūpina odą naudingomis medžiagomis“, – pataria vaistininkė J. Voverė.
Anot jos, ne mažiau svarbus ir kremo nuo saulės naudojimas – net ir vėsiomis, apniukusiomis ar drėgnomis dienomis.
8. Į ką žiemą svarbu atkreipti dėmesį, sergant psoriaze?
Šaltuoju metų sezonu, sergantiems psoriaze, reikėtų stengtis nepersišaldyti, saugoti rankas, veidą ir galvą: tepti apsauginius kremus, dėvėti galvos dangalus, pirštines, šalį ar skarą. Staigūs temperatūrų pokyčiai gali ne tik išbalansuoti imuninę sistemą, bet ir sukelti simptomų paūmėjimą. Atidžiai reikėtų rinktis ir drabužius – vaistininkė J. Voverė pataria atkreipti dėmesį į audinių sudėtį, kadangi medvilnė ir šilkas visada bus švelnesni odai, nei sintetiniai audiniai. Per ankšti drabužiai vėlgi gali sukelti dirginimą bei odos pažeidimus.
Pasak vaistininkės, įtariant psoriazę, labai svarbu apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų paskiriami tinkami, simptomus malšinantys medikamentai, rekomenduojami atitinkami kasdienybės pokyčiai bei odos priežiūros rutina.
9. Ar mityba turi įtakos psoriazės paūmėjimams?
„Šalia gydytojų paskirtų medikamentų, pacientus visada skatinu atsižvelgti į savo mitybą, vengti alkoholio bei aštraus maisto. Kai kurie tyrimai rodo, kad glitimas, pusfrabrikačiai, citrusiniai vaisiai, saldumynai, pieno produktai ir raudona mėsa gali neigiamai veikti odą ir paskatinti uždegiminių procesų išryškėjimą. Patarčiau rinktis maisto produktus, kuriuose būtų vitaminų B12 ir D, taip pat omega-3 riebiųjų rūgščių, seleno, probiotikų“, – vardija vaistininkė.
10. Kaip dar galima sau padėti?
J. Voverė patikina, kad nemažai naudos galima atrasti ir tinkamame darbo-poilsio režime, žalingų įpročių atsisakyme, taip pat gilinantis į streso valdymo technikas, tokias kaip biblioterapija, kūrybiniai užsiėmimai, sportas, joga, meditacija ir pan.
„Gyvenant su psoriaze, į savo savijautą patarčiau žiūrėti kompleksiškai. Svarbu sekti savo įpročius, mitybą, šalutines būkles, vartoti paskirtus vaistus, tepalus, dėl tinkamos odos priežiūros ir gyvenimo būdo korekcijų nebijoti pasitarti su gydytojais ar vaistininkais, bendrauti su bendruomenių nariais, taip pat susiduriančiais su šia liga“, – priduria J. Voverė.