Nacionalinio vėžio centro duomenimis, vėžys vis dar laikomas ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga – didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams.
Tuo tarpu besivystančiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis yra gerokai mažesnis – mažiausi rodikliai fiksuojami Afrikos šalyse, kur trumpiausia gyvenimo trukmė ir mirčių struktūroje dominuoja infekcinės ligos.
Fiksuojami krūties vėžio rekordai
Tačiau ir Lietuva nėra išimtis. Priešingai – pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie augančius vėžinių susirgimų atvejus. 2023 metais fiksuotas naujų krūties vėžio atvejų rekordas – net 1844 susirgimai.
O bendras onkologine liga sergančių žmonių skaičius išaugo nuo 59 tūkstančių iki daugiau nei 141 tūkstančio laikotarpyje nuo 2001 iki 2023 metų. Prognozės taip pat nedžiugina – skaičiuojama, kad 2030 metais naujų vėžio atvejų pasaulyje padaugės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius pasieks 13,1 mln.
Šie skaičiai kelia ne tik baimę, bet ir klausimus: kodėl sergamumas auga? Kodėl vėžys „jaunėja“? Ir svarbiausia – kaip gyventi po diagnozės, kai didžiausia baimė tampa ne pati liga, o jos sugrįžimas?
Paaiškino, kaip formuojasi navikas
Pasak gydytojos, endobiogenikos specialistės Evelinos Nevardauskaitės – Rudzikienės, žmogaus organizmą sudaro trilijonai ląstelių, kurios nuolat auga, dauginasi ir miršta. Sveikame kūne šis procesas vyksta tvarkingai – ląstelės dalijasi, atlieka savo funkciją ir žūsta. Net ir sugedusi ląstelė sveikame organizme paprastai sunaikinama savaime – tai vadinama apoptoze. Galima sakyti, kad mūsų organizmas kiekvieną dieną susiduria su vėžio rizika, tačiau tvarkingai veikiantis kūnas su tuo susitvarko pats.
Šį ciklą kontroliuoja imuninės ląstelės. Tačiau dėl iki galo neaiškių priežasčių šis mechanizmas gali sutrikti. Tada ląstelės „nebesupranta“, kad jų nebereikia, jos nebenori mirti ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Paprastai tariant, ląstelės tampa „nemirtingos“.
Taip formuojasi navikas. Laikui bėgant, piktosios ląstelės krauju pernešamos į kitus organus – taip vystosi metastazės ir plinta vėžiniai procesai.
Didžiausia baimė – atkrytis
Pasak žolininko vaistininko Virginijaus Skirkevičiaus, susidūrę su vėžiu žmonės dažnai patiria ne tik fizinį, bet ir didžiulį emocinį smūgį. O pasiekus remisiją atsiranda kita, ne mažiau sunki būsena – nuolatinė baimė, kad liga gali grįžti.
„Bijodami vėžio ir jo atkryčio, žmonės griebiasi įvairiausių liaudiškų, o kartais nei mokslu, nei medicina neparemtų metodų. Visada konsultuodamas sakau, kad labai svarbu atskirti, kas iš tiesų yra vėžio profilaktika ir kokius etapus ji apima“, – pabrėžia V. Skirkevičius.
Specialistas aiškina, kad vėžio profilaktika skirstoma į tris pagrindines kryptis:
Pirminė profilaktika – kai žmogus dar neserga. Tai gyvensena, mityba, fizinis aktyvumas, psichoemocinės būklės valdymas, žalingų įpročių atsisakymas, organizmą stiprinančios priemonės, antioksidantai, polifenoliai. Tikslas – stiprinti organizmą, kad jis būtų atsparesnis ligoms.
Antrinė profilaktika – ikinavikinių procesų nustatymas ir gydymas, dalyvavimas ankstyvosiose vėžio patikros programose, reguliarūs tyrimai, glaudus bendradarbiavimas su šeimos gydytoju. Tikslas – anksti aptikti ligą arba jos užkirsti kelią.
Tretinė vėžio profilaktika – skirta jau susirgusiems žmonėms. Jos tikslas – pasiekus remisiją išvengti atkryčio, užkirsti kelią ligos progresavimui, stiprinti organizmą po gydymo.
„Ir būtent tretinėje profilaktikoje, kai gydymas jau baigtas, o baimė – didžiausia, atsiranda vietos papildomoms priemonėms“, – sako V. Skirkevičius.
Vaistažolės vėžio negydo
Gydytoja E. Nevardauskaitė – Rudzikienė pabrėžia, kad vaistažolėmis vėžio neišgydysi, tačiau jos gali būti labai naudingos atsigavimo etape, kai organizmas nusilpęs po chemoterapijos, spindulinio ar chirurginio gydymo.
„Medikai, alternatyvios medicinos specialistai, mokslininkai jau vieningai sutaria – po radikalaus vėžio gydymo vien polifenolių neužtenka.
Rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksiškai (prieš vėžį) veikiančių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai labai svarbu, kad liga negrįžtų“, – aiškina žolininkas V. Skirkevičius.
Kas tie alkaloidai ir glikoproteinai?
Gydytojas farmakologas dr. Laimis Akramas paaiškina, kad alkaloidai – tai šarmiškai reaguojančios augalinės medžiagos, kurių žinoma apie 5 tūkst. rūšių. Net mažomis dozėmis jos veikia gyvus organizmus.
„Vaistažolėse, pavyzdžiui, ugniažolėje, esantys alkaloidai veikia tik vėžines ląsteles ir neveikia sveikų. Jie prilimpa prie organizmo audiniuose laisvai klaidžiojančių vėžinių ląstelių ir neleidžia joms dalintis.
Dėl to metastazės „susensta“, jas atpažįsta imuninės ląstelės, ir taip gali būti pristabdomas ligos atsinaujinimas“, – teigia dr. L. Akramas.
Glikoproteinai – tai augalinės kilmės baltymai su prijungtomis cukrų grandinėmis, dalyvaujantys augalo apsaugoje ir biologiniame aktyvume.
Ugniažolė – stiprus augalas, su kuriuo juokauti negalima
V. Skirkevičius pabrėžia, kad ugniažolė – labai stiprus augalas, todėl neteisingas jos vartojimas gali pakenkti. Žmonės neretai patys verda ugniažolės nuovirus, geria arbatą, nekreipia dėmesio į dozes, ieško „stebuklingų“ metodų: vartoja rupūžių, auksinio ūso užpilus, žibalą, įvairius grybus.
„Suprantu pacientų baimę – ji dažnai stipresnė už racionalumą. Tačiau medicinoje svarbiausia – nepakenkti. Net ir vartojant fitoterapiją ar kitas alternatyvias priemones, būtina tartis su gydytoju. Kitaip, užuot padėję sau atkurti kepenų, inkstų, kraujo rodiklius, žmonės gali smarkiai pakenkti organizmui“, – perspėja specialistas.
Jis pabrėžia, kad ugniažolę geriausia vartoti dozuotuose preparatuose ir derinyje su kitais augalais, pavyzdžiui, gysločiu ir medetka – taip sustiprinamas priešvėžinis poveikis ir sumažinama toksinio šalutinio poveikio rizika.
Mokslininkų sukurtas saugus ugniažolės derinys
„Būtent todėl kartu su Lietuvos ir Ukrainos mokslininkais, bendradarbiaudami su šviesaus atminimo fitoterapeutu Juozu Ruolia, sukūrėme saugų ugniažolės preparatą, kuriame ugniažolė derinama su gysločiu ir medetka.
Sudėtis papildyta selenu ir glutationu, kurie mažina galimą toksiškumą“, – sako V. Skirkevičius.
Šis preparatas su ugniažole skirtas mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio ir spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams ir uždegimams.