„Dauguma atvejų vėžys yra senatvės nulemta liga“, – paaiškino Berlyno sveikatos instituto profesorius Christofas von Kalle. Su amžiumi tikimybė susirgti vėžiu nuolat didėja. Rizika ypač išauga po 60 metų jubiliejaus.
„Per pastaruosius dešimtmečius gyvenimo trukmė smarkiai pailgėjo“, – akcentuoja Štutgarto universiteto profesorius Christianas Hesse.
Pasak jo, tai iš dalies paaiškina, kodėl onkologų pacientų srautas auga – daugiau žmonių gyvena pakankamai ilgai, kad susirgtų vėžiu.
Pagerėjusios diagnostikos įtaka statistikai
Didelis vėžio atvejų skaičius yra ir medicinos pažangos pasekmė. Infekcinės ir širdies ligos, kurios anksčiau buvo mirtinos, dabar dažnai gali būti sėkmingai gydomos. „Dėl to žmonės gyvena ilgiau ir sulaukia amžiaus, kai suserga vėžiu“, – paaiškino Ch. von Kalle.
Kitas veiksnys, kodėl didėja oficialus sergamumas: vėžys dabar nustatomas anksčiau ir dažniau. „Diagnostika ir profilaktinė priežiūra žymiai pagerėjo. Kai kuriais atvejais atrankinės patikros programų dalyvių skaičius išaugo apie 30 proc.“, – pastebėjo Ch. Hesse.
Rezultatas – nediagnozuotų vėžio atvejų skaičius žymiai sumažėjo. „Daugelis tų susirgimų anksčiau nebūtų buvę užfiksuoti“, – akcentavo Ch. von Kalle.
Kodėl gyvenimo būdas toks svarbus?
Šūsnis mokslinių tyrimų parodė, kad rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba žymiai padidina riziką susirgti vėžiu.
„Didžioji dalis vėžio atvejų yra susiję su gyvenimo būdu“, – įspėjo Ch. von Kalle.
„Žinome, kad ženklus nutukimas yra tam tikrų vėžio rūšių – ypač storosios žarnos ir krūties – rizikos veiksnys“, – pridūrė jis.
Ch. von Kalle, vertinimu, pakeitus gyvenseną būtų galima išvengti maždaug pusės visų vėžio atvejų.
Onkologinių ligų vystymuisi taip pat gali turėti įtakos aplinkos tarša. „Žinome, kad aplinkos ir darbo vietoje esančios medžiagos, pavyzdžiui, asbestas ar benzenas, gali sukelti vėžį. Taip pat svarbus ir oro užterštumas, – aiškino Ch. von Kalle.
Pasak jo, prie vėžio atsiradimo prisideda ir virusai, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), prieš kurį egzistuoja veiksmingos vakcinos. Skiepijimas yra nepakankamai įvertintas būdas išvengti vėžio.
Daugiau žmonių išgyvena vėžį
„Diagnozuotų vėžio atvejų skaičius didėja, bet mirtingumas nuo jo mažėja“, – sakė statistikos analitikas Ch. Hesse.
„Šiandien žymiai daugiau žmonių gyvena su vėžio diagnoze ir nemiršta nuo onkologinės ligos“, – pasidžiaugė jis.
Šiuolaikinės terapijos, individualizuota medicina ir imunoterapijos prailgina gyvenimą – dažnai žymiai. Ir kiekvienas gali sumažinti savo riziką susirgti vėžiu.
Profesorius Ch. von Kalle tai apibendrino paprasta formule: „Nerūkykite, gerkite mažai alkoholio arba visai jo nevartokite, būkite fiziškai aktyvūs ir profilaktiškai lankykitės pas gydytojus – tai ženkliai sumažins vėžio riziką.“
Parengta pagal „BILD“ inf.