52-ejų metų amžiaus Kerie Ivory serga endokrininiu vėžiu. Tačiau chemoterapija jai netinka, o medikai niekaip nesiryžta pritaikyti chirurginio gydymo, nes navikai auga lėtai.
„Sunku apsiprasti su lėtai progresuojančiu vėžiu – gyvenu laukime, kol navikai išaugs pakankamai dideli, kad gydytojai juos pašalintų. Žinoti, kad sergu vėžiu, bet negauti gydymo yra siaubingas jausmas“, – sako Kerie.
Ją erzina ir nuolatiniai nesusipratimai. Išgirdę moters diagnozę, žmonės dažnai klausia: „Ar jau turėjai chemoterapiją?“ Gavę atsakymą, kad šis gydymas jai netinka, daugelis nusprendžia, jog liga, tikriausiai, nėra labai rimta.
Kerie prisimena, kad pirmą kartą nustačius ligą, gydytojai operavo ir gyvenimas grįžo į įprastas vėžes. Tačiau vėliau liga atsinaujino ir moteris atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Navikai yra kepenyse, netoli pagrindinių kraujagyslių. Todėl gydytojai nusprendė, kad operacijos rizika neatsveria pavojaus, kurį kelia gyvenimas su lėtai progresuojančiu vėžiu.
Gėrė vaistus nuo refliukso
2012 m. Kerie buvo diagnozuotas neuroendokrininis vėžys, kai ultragarso tyrimas parodė padidėjusį limfmazgį pilve, netoli bambos.
Deja, dar prieš tai daugiau nei metus moteris blaškėsi tarp gydytojų, kurie negalėjo rasti tikrosios jos negalavimų priežasties.
Pirmasis simptomas buvo kosulys. Kurį laiką medikai galvojo, kad dėl to kaltas skrandžio refliuksas, Kerie net gėrė vaistus nuo šios ligos.
Vėliau simptomų sąrašas pildėsi: atsirado nuovargis, anemija, žarnyno sutrikimai, skrandžio skausmai ir kasdienis pilvo pūtimas.
Jungtinėje Karalystėje neseniai įvesta „Jess“ taisyklė, kuri įpareigoja gydytojus persvarstyti paciento priežiūrą, jei jis tris kartus kreipiasi su tais pačiais arba blogėjančiais simptomais be tikslios diagnozės. Kerie mano, kad jos atveju tokia tvarka būtų pagelbėjusi.
Tačiau neuroendokrininio vėžio simptomai gali keistis ir moteris pas šeimos gydytoją lankydavosi su vis kitais skundais.
„Neuroendokrininio vėžio atvejų skaičius auga, todėl šeimos gydytojai susidurs su daugiau juo sergančių žmonių. Reikia kažką daryti, nes kitaip jie negaus ankstyvos diagnozės. Noriu, kad kitiems žmonėms taip nenutiktų. Štai kodėl dalinuosi savo istorija“, – paaiškina Kerie.
Jai buvo nustatytas trečios stadijos vėžys, išplitęs į limfmazgius. Tačiau moteris svarsto, galbūt jos situacija dabar būtų geresnė, jei gydytojai ligą būtų „pagavę“ anksčiau.
Kas yra neuroendokrininis vėžys?
Tai – vėžio rūšis, kuri prasideda neuroendokrinėse ląstelėse, kurios išsidėsčiusios visame organizme. Šios ląstelės gali išskirti hormonus, reguliuojančius daugelį organizmo funkcijų.
Neuroendokrininis vėžys gali prasidėti bet kurioje kūno vietoje, o simptomai priklauso nuo konkretaus atvejo, todėl ligą sunku aptikti. Dauguma neuroendokrininių vėžių yra lėtai augantys, tačiau kai kurios formos gali būti agresyvesnės.
Dažniausiai neuroendokrininiai vėžiai prasideda virškinimo trakte, kasoje arba plaučiuose.
Dauguma neuroendokrininių vėžių atsiranda sporadiškai. Tai reiškia, kad nėra žinoma jokių genetinių sąsajų, kaip ar kodėl išsivystė vėžys. Tačiau yra keletas retų paveldimų genetinių sutrikimų, kurie gali padidinti neuroendokrinio vėžio riziką.
Parengta pagal Express.co.uk inf.