LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai – iš viso žinoma daugiau nei 30 skirtingų sukėlėjų, tarp kurių yra bakterijos, pirmuonys, grybeliai ir virusai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dažniausiai pasitaiko aštuoni patogenai: hepatito B virusas, Herpessimplex virusas, žmogaus imunodeficito virusas, žmogaus papilomos virusas, taip pat Trichomonasvaginalis, Chlamydiatrachomatis, Neisseriagonorrhoeae ir Treponemapallidum. Sergant viena lytiškai plintančia liga, dažnai padidėja rizika užsikrėsti ir kitomis infekcijomis.
„Simptomai, galintys įspėti, kad žmogus užsikrėtė lytiškai plintančia liga, dažniausiai yra panašūs nepriklausomai nuo konkrečios infekcijos. Užsikrėtus LPI gali pasireikšti gausios išskyros, perštėjimas, niežulys, skausmas, o kartais atsiranda ir opelių.
Vis dėlto šie simptomai nebūtinai rodo lytiškai plintančią ligą, nes jie gali būti susiję su lėtinėmis ar imuninėmis ligomis, kontaktiniu dirginimu ar trauma“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Daiva Jakiūnienė.
Dėl šios priežasties, anot jos, būtina atlikti laboratorinius tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Tai padeda išvengti nepagrįsto antibiotikų vartojimo, kuris sudaro sąlygas mikroorganizmų atsparumo vystymuisi, taip pat galimo toksinio ar nepageidaujamo vaistų poveikio organizmui bei psichologinio diskomforto, susijusio su neteisinga diagnoze – kai žmogus gali nepagrįstai manyti, kad serga LPI, patirti gėdą ar nerimą ir atidėti kreipimąsi į gydytoją, nors tikroji negalavimo priežastis gali būti kita.
Simptomai ne visada pasireiškia
Ne visos lytiškai plintančios ligos turi aiškius simptomus. Užsikrėtus LPI, požymiai pasireiškia ne visada, todėl žmogus dažnai net nenutuokia sergantis.
„Tačiau laiku nediagnozavus ir nepaskyrus gydymo, galima susidurti su rimtomis, sunkiai gydomomis ar net nepagydomomis komplikacijomis, taip pat su nekontroliuojamu infekcijos plitimu“, – teigia medikė.
LPI sukeliamos komplikacijos gali būti itin rimtos. Treponema pallidum, sifilio sukėlėjas, gali pažeisti vidaus organus, kraujagysles ir nervų sistemą, o nėščioms moterims sukelti savaiminius persileidimus ar priešlaikinį gimdymą.
Žmogaus papilomos virusas siejamas su gimdos kaklelio, gerklės, išangės ir varpos vėžiu. Chlamydia trachomatis ir Neisseria gonorrhoeaegali sukelti mažojo dubens uždegimines ligas, pažeisti kiaušintakius, lemti sąaugų formavimąsi, negimdinį nėštumą, nevaisingumą, savaiminius persileidimus ar priešlaikinį gimdymą, sukelti naujagimių konjunktyvitą ar pneumoniją.
Vyrams šios infekcijos gali pabloginti spermos kokybę ir sukelti nevaisingumą, taip pat pažeisti sąnarius, akių gleivinę.
Mycoplasma genitalium ir Trichomonas vaginalis infekcijos didina priešlaikinio gimdymo riziką. Herpes simplex viruso infekcija ypač pavojinga naujagimiams, nes gali sukelti centrinės nervų sistemos pažeidimus, odos, gleivinių, akių ar vidaus organų pažeidimus.
Dėl šių priežasčių svarbu tinkamai įvertinti užsikrėtimo riziką ir laiku pasitikrinti, net ir nesant jokių simptomų.
Labai svarbu laiku atlikti tyrimus
Įtarus užsikrėtimą lytiškai plintančia liga, svarbu žinoti, ką daryti, kur kreiptis pagalbos ir kaip šios ligos gydomos.
„Tyrimai gali būti atliekami iš kraujo, šlapimo arba nuograndų, imtų iš šlaplės, makšties, gimdos kaklelio ar tarpvietės. Įtarus infekciją, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į laboratoriją, atliekančią LPI tyrimus.
Specialistai, įvertinę simptomus ir anamnezės duomenis, tikslingai patars, kokius tyrimus geriausia atlikti. Kadangi skirtingų infekcijų sukėlėjų simptomai dažnai yra panašūs, rekomenduojama rinktis sugrupuotus tyrimus, kurių metu gaunama informacija apie kelis sukėlėjus, o gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą“, – pataria D. Jakiūnienė.
Laboratorinė diagnostika yra būtina, nes LPI simptomai dažnai būna nespecifiniai arba visai nepasireiškia.
„Tyrimo metodai skiriasi priklausomai nuo infekcijos. Kai kurios infekcijos nustatomos tiriant kraują ir vertinant organizmo imuninį atsaką į sukėlėją – taip dažniausiai aptinkami žmogaus imunodeficito virusas, hepatito B ir C virusai bei sifilio sukėlėjas. Tačiau svarbu žinoti, kad antikūnai susiformuoja ne iš karto – egzistuoja vadinamasis „lango periodas“, kai infekcija dar negali būti aptikta laboratoriniais metodais“, – pataria specialistė.
Net ir po sėkmingo gydymo antikūnai gali išlikti visą gyvenimą, todėl tyrimų rezultatai turi būti vertinami atsakingai, atsižvelgiant į galimos pakartotinės infekcijos riziką ir antikūnų koncentracijos pokyčius laikui bėgant.
Molekuliniai tyrimo metodai, paremti polimerazės grandinine reakcija, pasižymi didesniu tikslumu ir specifiškumu, nes jų metu nustatomas pats infekcijos sukėlėjas, o ne organizmo atsakas į jį.
Savalaikis ir tinkamas gydymas yra itin svarbus siekiant išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią tolimesniam infekcijos plitimui.