Kai migrena atskleidė kur kas daugiau
Kai migrena kuo toliau, tuo labiau nedavė ramybės, kartodavosi kas savaitę, maždaug prieš dvejus metus Violeta kreipėsi į gydytoją neurologę. Buvo paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas, bet gydytoja apie jo rezultatus pacientės neinformavo, o pati Violeta atsakymu nepasidomėjo: „Matyt, galvojau, kad nieko rimto ten nėra, tai ir nesikreipiau. O ir pati nepasižiūrėjau, pagaliau gal ir nebūčiau supratusi.“
Vis dėlto po kiek laiko šeimos gydytojas pakartotinai nukreipė pas neurologą. Kita gydytoja, pažiūrėjusi į ankstesnį MTR rezultatą, pasakė, kad dešinėje pusėje yra kelių milimetrų galvos smegenų aneurizma ir kad reikia kreiptis į neurochirurgą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Diagnozė moters per daug neišgąsdino. „Reagavau ramiai, nes aš ir šiaip nelabai panikuoju. Artimųjų irgi negąsdinau, pasakiau ramiai. Nusprendžiau, kad vis tiek ją kaip nors pašalinsiu“, – prisimena Violeta.
Apie aneurizmą moteris buvo girdėjusi, netgi turėjo pažįstamų, kurie gyvena su ja ir bijo operuotis. Turėjo ir blogos baigties pavyzdžių – kai aneurizma smegenyse plyšo ir žmogus mirė.
Konsultacija, sukėlusi abejonių
Kaip ir buvo patarta neurologės, Violeta kreipėsi į neurochirurgą. Laukdama prie gydytojo kabineto ji stebėjo vaikštančias operuotas pacientes su nuskustais plaukais, ant galvos užklijuotais dideliais pleistrais, mėlynais paakiais.
„Mes sėdėjom su dukra, aš ir sakau: „Dieve brangus, tai jeigu man šitaip padarys, tai kada aš grįšiu į darbą, kaip aš atrodysiu? Kas čia bus?“ Na, bet sulaukiau tos konsultacijos“, – pasakoja moteris.
Neurochirurgas po pakartotinio tyrimo pasakė, kad tikrai yra aneurizma ir arba reikia operuotis, arba teks gyventi su ja ir laukti, trūks ar netrūks. Niekas negali pasakyti, kaip bus.
„Grįžusi namo ėmiau galvoti, kaip čia yra: širdį operuoja per kirkšnį, lazerines operacijas daro, tai negi tas galvas dabar reikia skelti ir kapstytis tose galvose“, – prisimena Violeta.
Sprendimo paieškos: ar tikrai nėra kito kelio?
Moteris pradėjo ieškoti informacijos internete apie kitus galimus smegenų aneurizmos operavimo būdus.
„Pirmiausia man pakliuvo informacija apie gydytoją intervencinį radiologą Audrių Širvinską. Ėmiau skaityti ir nusprendžiau būtinai su juo pasikonsultuoti“, – dalijasi patirtimi moteris.
Kadangi jos šeimos gydytoja atostogavo, Violeta kreipėsi į kitą šeimos gydytoją ir paprašė siuntimo pas intervencinį radiologą. Pasak moters, gydytoja nustebo, net pasiieškojo informacijos, kaip tą siuntimą rašyti. Tiesa, prisiminė, kad kažkada teko girdėti paskaitą apie embolizaciją, bet Violetai susidarė įspūdis, kad ir gydytojai menkai težino apie šį operavimo būdą.
Beje, nusprendus atsisakyti chirurginės operacijos, netikėta buvo neurochirurgo reakcija – šis teigė, kad embolizacija nepadės, kad tai pacientų apgaudinėjimas.
Violeta pasakoja, kad jos pasirinkimą lėmė abiejų operavimo būdų palyginimas. Po embolizacijos, kuri atliekama per kirkšnį, penkias dienas paguli ligoninėj ir gali grįžti į darbą, nereikia jokios reabilitacijos. O neurochirurgas turi atverti kaukolę, turi praeiti laiko, kol viskas sugis, reabilitacija trunka maždaug pusę metų. Moters nuomone, tai gali sukelti daugiau rizikos.
Kelias į operacinę ir atgal į gyvenimą
Pasiruošimas operacijai buvo gana paprastas. Gydytojas A. Širvinskas atsiuntė informaciją, kaip pasiruošti. Prieš mėnesį Violeta pradėjo gerti gydytojo išrašytus kraują skystinančius vaistus.
2025 metų spalio 24 moteris atvyko į ligoninę. Kitą dieną buvo atlikta embolizacija. „Nuvežė, užmigdė, pabudau reanimacijoj su svoriu ant kirkšnies ir lašeline rankoj. Ir viskas“, – prisimena moteris. Tiesa, kankino stiprus migrenos skausmas, bet su aneurizma jis neturėjo nieko bendro.
Jau ligoninėj Violeta daug vaikščiojo, negulėjo, gydytojas net juokavo: „Tik nebėkit iki Karoliniškių.“ Dėl savijautos iš ligoninės buvo galima išrašyti ir anksčiau, bet yra reikalavimas išbūti penkias dienas, nors joks papildomas gydymas ir netaikomas, tereikia gerti kraują skystinančius vaistus.
Dabar apsilankyti pas gydytoją A. Širvinską Violeta turės po metų. Per tą laiką aneurizma turėtų užakti ir sunykti, nes embolizacijos metu kraujas yra nukreiptas nuo jos.
„Grįžusi namo dar pirmą savaitę nesportavau, o dabar darau mankštą, gyvenu pilnavertį gyvenimą“, – sako Violeta. Ji dirba, padeda netoliese gyvenančiai dukrai, keliauja su anūkėmis į mišką.
Žinutė tiems, kurie abejoja
Žmonėms, kuriems diagnozuota aneurizma, Violeta pataria negyventi su tiksinčia bomba. Reikia eiti pas gydytojus, rinktis gydymo būdą, nes nežinia, kada gali atsitikti nelaimė.
„Aš patarčiau embolizaciją. Dabar man viskas gerai, kraujas nukreiptas, o po metų galėsiu pasakyti, ar užako ir išnyko aneurizma. Bet aš visiškai pasitikiu gydytoju“, – teigia Violeta. Moteris sako pasitikinti medicina ir nesuprantanti tų, kurie jos vengia ar užsiima savigyda.
Prisimindama savo aneurizmos istorija Violeta stebisi, kad su abiem smegenų aneurizmos operavimo būdais ji nebuvo supažindinta ir informacijos turėjo ieškotis pati. Visgi moteris džiaugiasi, kad teisingą informaciją rasti pavyko.
Sparčiai tobulėjantis endovaskulinis gydymo metodas
„Violetos aneurizma buvo 5 mm skersmens ir palyginti nepavojingoje vietoje. Stebėti aneurizmą ir laukti buvo galima, tačiau tai būtų reiškę didesnę riziką. Vertindami, kuris pasirinkimas teisingesnis, visada lyginame, kas yra mažiau rizikinga – aktyvus gydymas ar aneurizmos palikimas natūraliai eigai. Pacientui rekomenduojame tą kelią, kuris jo situacijoje yra saugesnis,“ – sako Violetą gydęs gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas.
Pasak gydytojo, džiugina tai, kad vis dažniau pacientai pas intervencinius radiologus atvyksta jau turėdami neurologo ar šeimos gydytojo rekomendaciją pasikonsultuoti dėl endovaskulinio gydymo, būna supažindinti ir su neurochirurginio gydymo galimybėmis. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientams pristatomas tik vienas galimas gydymo būdas, o tai dažnai sukelia didelį nerimą ir neapibrėžtumą.
Dalis pacientų – kaip ir Violeta – informaciją apie endovaskulinį gydymą susiranda patys: internete ar iš pažįstamų. Gydytojas pabrėžia, kad labai svarbu žinoti, jog siuntimą pasikonsultuoti dėl šio gydymo metodo gali išrašyti ne tik neurochirurgas, bet ir šeimos gydytojas ar neurologas.
„Pasaulyje endovaskulinis gydymas šiandien laikomas pirmo pasirinkimo metodu daugeliu smegenų aneurizmos atvejų. Nors Lietuvoje šis gydymas taikomas jau apie 20 metų, praktikoje vis dar gajus įsitikinimas, kad vienintelis galimas sprendimas – neurochirurginė operacija. Tai dažnai susiję ne su bloga valia, o su informacijos sklaidos ir sistemos inertiškumo iššūkiais,“ – sako A. Širvinskas.
Gydytojas teigia, kad endovaskulinis gydymas sparčiai tobulėja: „Smegenų aneurizmas embolizuoju nuo 2009 metų, esu atlikęs daugiau nei 500 tokių procedūrų, nuolat dalyvauju tarptautinėse konferencijose ir mokymuose, seku visas naujienas šioje srityje. Nuoseklus ir atkaklus darbas, sukaupta patirtis ir nuolat tobulinami turimi įrankiai leidžia pagrįstai teigti, kad endovaskulinis gydymas yra solidus ginklas kovojant prieš smegenų aneurizmos plyšimą. Mėginimas tai ignoruoti ar neigti – tik saviapgaulė. Žinoma, visada išlieka rizika, kad aneurizma gali ataugti ar prireiks pakartotinio gydymo, tačiau daugeliu atvejų ši rizika yra mažesnė nei atviros neurochirurginės operacijos.“
Gydytojas pabrėžia, kad būtent šio gydymo metodo nauda – neabejotina, tad pacientus skatina pasidomėti ne tik neurochirurginėmis operacijomis, bet ir endovaskuline embolizacija. Pasak jo, informuotas pacientas, kuris žino visas galimas alternatyvas ir jų rizikas, gali priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka jo situaciją ir gyvenimo kokybės lūkesčius.