Ištiko reta liga
„Rūpesčių dėl krūtų turiu nuo 2021-ųjų, – sako klaipėdietė Rima (vardas pakeistas – Aut.). – Tada man gydytojai nustatė filoidinį audinio išvešėjimą, kai krūties jungiamasis audinys „išprotėja“ ir pradeda formuoti nenormalų audinį, kuris gali būti arba gerybinis, arba piktybinis. Abiem atvejais jį reikia pašalinti. Man tuomet buvo gerybinis.“
Rimai tuomet buvo 41 metai. Ji dar neturėjo tikrintis pagal Krūties vėžio prevencinę programą, tačiau budrumas paskatino kreiptis į gydytojus laiku.
Tačiau, po dvejų metų Rima, sulaukusi 43-ejų, vėl krūtyje užčiuopė neįprastai skausmingą mazgelį. Gydytojai ilgai tyrė ir galiausiai nustatė, kad šalia atsinaujinusio filoidinio audinio yra ir navikas.
„Jau žinojau, kad krūtį šalins, – sako Rima. – Lapkritį išoperavo ir po reabilitacijos nukreipė į Klaipėdą tolesniam gydymui.“
Prieš šį gydymo etapą ji kreipėsi į psichoterapeutę, ir tai buvo vienas geriausių jos sprendimų. „Susidėliojau emocijas, išsiverkiau ir visus savo „geštaltus“ užsidariau. Daug palaikymo gavau iš vyro“, – dalijasi prisiminimais Rima.
Nors ir labai bijojo chemoterapijos – kad praras plaukus, kad mirs, ji visiškai atsidavė gydytojams ir jais pasitikėjo. „Kai nustojau bandyti kontroliuoti tai, kas nekontroliuojama, tapo paprasčiau. Gydymas nebuvo pasivaikščiojimas pajūriu, tačiau buvo pakenčiamas“, – teigia ji.
Chemoterapija užtruko pusę metų, paskui – porą mėnesių radioterapija. Po jos – hormoninis gydymas ir galiausiai taikinių terapija.
Rima – geros nuotaikos, jai padeda požiūris, kad viską galima ištverti. „Labai svarbu surasti palaikymo komandą ir orientyrus, kurie laiko“, – tvirtina klaipėdietė.
Neateina pasitikrinti
Pernai nemokamai pasitikrinti pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą galėjo jau ne tik 50–70 metų moterys – amžiaus ribos praplėstos: dabar tikrinamos 45–74 metų Lietuvos gyventojos.
Medikai ir socialiniai partneriai ilgai siekė, kad būtų praplėstos patikrose galinčių dalyvauti moterų amžiaus ribos, nes krūties vėžiu serga vis daugiau jaunesnių ir vyresnių moterų. Nemokama mamografinė patikra joms atliekama kas dvejus metus.
„Turime įrodymų, kad krūties vėžiu serga vis daugiau jaunesnių moterų. Kuo anksčiau jas pradėsime tikrinti, tuo daugiau turėsime galimybių nustatyti ikivėžinius pakitimus ir jas išgydyti. Žinoma, paskui tokias moteris reikės nuolat stebėti, kad liga neišsivystytų. Toms, kurios susirgo vėžiu, naviką turime nustatyti kuo anksčiau, kad jas išgydytume“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Statistikos duomenimis, maždaug kas dešimta Lietuvos moteris per savo gyvenimą gali susirgti krūties vėžiu. Per metus šią diagnozę išgirsta apie 1700 moterų.
Vis dėlto, nepaisant specialistų ir visuomenininkų pastangų, tiek moterų, kiek buvo tikėtasi, pernai pasitikrinti neatėjo. A.Česas mano, kad taip galėjo atsitikti dėl kelių priežasčių, – visų pirma pasikeitė kvietimų pasitikrinti tvarka.
Anksčiau pakviesdavo poliklinikos, o dabar įsteigti du specializuoti koordinaciniai centrai. Kartais jų darbas strigdavo.
Gydytojas įsitikinęs, kad labai trūksta reklamos, – kiekviena moteris turi sužinoti apie galimybę pasitikrinti ir suprasti jos naudą, turi būti išsklaidytos abejonės.
Nors minėta programa veikia jau du dešimtmečius, pasitikrinti ateina vos pusė moterų, kurios turėtų tikrintis.
Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Švenčionių ar Rietavo, pasitikrina vos kas septinta.
Kaip išvengti atkryčio?
Krūties vėžys, anot klinikos vadovo, yra problema ne tik moteriai ir jos šeimai, bet ir valstybei bei visuomenei.
„Svarbiausia – nustatyti ikivėžinius pakitimus. Bet jeigu moteris susirgo, turime nustatyti, su kokio tipo naviku turime reikalą. Tai labai svarbu“, – tvirtina onkologas.
Krūties vėžys būna keturių tipų, kurie labai skiriasi, todėl pasakyti „krūties vėžys“ nepakanka.
Gydytojas A.Česas pabrėžia, kad dabar pasaulio specialistai diskutuoja ne tik apie tai, kaip gydyti, bet ir kaip tiksliai nustatyti, kada galima negydyti, nes gydymas visuomet susijęs su šalutiniais reiškiniais. O jei nusprendžiama, kad gydyti būtina, – nedelsti ir skirti tiksliausią, efektyviausią gydymą, prireikus pridėti ir papildomų vaistų, kad rezultatas būtų kuo geresnis.
„Populiariausias“, bet ne „geriausias“
Apie 60 procentų moterų suserga hormonams jautriu krūties vėžiu.
„Anksčiau sakydavome, kad tokiu vėžiu susirgusių moterų prognozė gana gera. Tačiau dabar, kai atsirado naujų technologijų ir efektyvių vaistų suvaldyti netgi agresyviausias krūties vėžio formas, hormonams jautrus vėžys tampa problema“, – sako A.Česas.
Šios moterys dažnai gydomos senu, patikimu vaistu – tamoksifenu, kuris padarė revoliuciją gydant krūties vėžį. Tai – gydymo standartas. Bet ne visoms šio vaisto užtenka. Būna moterų, kurioms yra didelė tikimybė, kad liga atsinaujins. Tokia yra ir Rima.
Tuomet šioms moterims būtina taikinių terapija – ji gali išgelbėti nuo ligos atkryčio.
Šiuo metu ekspertų grupė rengia Krūties vėžio gydymo iš PSDF biudžeto kompensuojamaisiais vaistais aprašą. Anot A.Česo, atsiradus naujoms technologijoms gydytojai turi tiksliai žinoti, kam, kada ir kaip skirti vaistus.
„Tai – tam tikri tramdomieji marškiniai gydytojams. Mes puikiai žinome registruotus vaisto rodmenis ir negalime vaistų naudoti kitaip nei pagal klinikiniais tyrimais pagrįstą jų poveikį. Vis dėlto aprašas reglamentuoja tam tikras išimtis – pacientų grupes, kurioms vaistas neturi būti skiriamas. Vaistai labai brangūs. Aprašas yra ekonominis svertas finansiniams srautams suvaldyti.“
Anot A.Česo, aprašas padės daugeliui onkologų. Jame aiškiai sudėliota, ką kiekvienu atveju daryti, – koks turi būti pacientas, kokie atlikti tyrimai, koks gydymas skiriamas ir kada jį baigti.
Ligonių kasų specialistai pagal tai vertins, ar gydytojai teisingai skyrė gydymą ir ar pagrįstai yra paskirti vaistai.
Ekspertų grupė rengti aprašą pradėjo pernai pavasarį, tačiau jis dar nepatvirtintas – nuolat atsiranda pastabų, jis tobulinamas, tad kada įsigalios, neaišku.
„Darbas – neproduktyvus. Praėjus metams jau turime naujų duomenų apie esamus vaistus ir naujų vaistų. Mes, gydytojai, visuomet vadovaujamės vadinamaisiais didžiaisiais gidais, kuriuos parengia pasaulio ir Europos specialistų grupės“, – sako A.Česas.
Vėžio tipo nustatymas – esminė detalė numatant ne tik pacientės gydymo taktiką, bet ir ligos prognozę bei išgyvenamumą.