Situacija Lietuvoje ir Europoje
Lietuvoje, remiantis NVSC duomenimis, vertinant pastarojo dešimtmečio tendencijas, sifilio ir gonorėjos sergamumo rodikliai sumažėjo du kartus, chlamidiozės – nežymiai. Vis dėlto pastaraisiais metais matomos kintančios sergamumo tendencijos.
Sergamumas sifiliu 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau 2024 m. padidėjo beveik du kartus ir sudarė 4,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gonorėja 2022–2023 m. išliko panašus (1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o 2024 m. padidėjo iki 2,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze Lietuvoje nuo 2020 m. nuosekliai didėja – nuo 6,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2020 m. iki 14,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2024 m.
Šis augimas iš dalies siejamas su ženkliai padidėjusia laboratorinių tyrimų apimtimi. Statistiniai duomenys už 2025 m. šiuo metu apibendrinami, juos turėsime artimiausią mėnesį.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) paskutiniais duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE šalyse) buvo užregistruota beveik 100 tūkst. gonorėjos atvejų – tai 31 proc. daugiau nei 2022 m. ir tris kartus daugiau nei 2014 m.
Sergamumas didėjo įvairiose amžiaus ir gyventojų grupėse, įskaitant vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, taip pat heteroseksualius vyrus ir moteris.
Negydoma gonorėja gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip dubens uždegimas ir nevaisingumas tiek vyrams, tiek moterims.
2023 m. ES/EEE šalyse buvo užregistruota daugiau negu 40 tūkst. sifilio atvejų – tai 13 proc. daugiau nei 2022 m. ir dvigubai daugiau nei 2014 m. ES/EEE šalyse 2023 m. sifilis buvo dažniau diagnozuojamas 25–34 metų amžiaus vyrams.
Negydomas sifilis gali sukelti ilgalaikių širdies ir nervų sistemos komplikacijų, o nėštumo metu – sunkius padarinius naujagimiui.
Nors 2023 m. ES/EEE šalyse chlamidiozės atvejų augimas sulėtėjo, ji išlieka dažniausia bakterinė LPI Europoje – 2023 m. užregistruota daugiau nei 230 tūkst. atvejų, t. y. 13 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia atvejų nustatyta 20–24 metų jaunų žmonių grupėje.
ELPKC vertinimu, sergamumo rodiklių didėjimą lemia keli veiksniai: išaugęs ištyrimo mastas, mažėjantis prezervatyvų naudojimas, didesnis lytinių partnerių skaičius bei auganti gonorėjos atsparumo antibiotikams grėsmė.
Kaip užsikrečiama LPI?
Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu nuo užsikrėtusio asmens. Buitiniu keliu, pavyzdžiui, per durų rankenas, tualeto sėdynes ar indus, LPI neužsikrečiama.
Svarbu žinoti, kad užkrėsti kitus galima net ir neturint jokių ligos simptomų.
Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada pasireiškia iš karto – jie gali atsirasti po savaitės, mėnesio ar dar vėliau, o kartais simptomų visai nebūna.
Dauguma bakterinių LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė) yra pagydomos, tačiau virusinės infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV, genitalijų karpos yra lėtinės ir neišgydomos – jų eigą galima tik kontroliuoti.
Pagrindiniai galimi LPI simptomai
Užsikrėtus LPI kurį laiką galima net neįtarti, kad sergama, nes dauguma simptomų nejaučia. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius LPI simptomus:
– neįprastos išskyros iš lyties organų ar šlapimo takų;
– padažnėjęs, skausmingas ar deginantis šlapinimasis;
– bėrimai, opos ar pūslelės lytinių organų srityje;
– kraujavimas po lytinių santykių ar mėnesinių ciklo viduryje;
– skausmas pilvo apačioje ar kapšelyje, skausmingi lytiniai santykiai.
Pastebėjus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsti kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti kartu su lytiniu partneriu. Gydymas yra veiksmingas tik tuomet, kai užbaigiamas visas gydymo kursas ir gydomi abu partneriai.
Primename, kad riziką užsikrėsti reikšmingai sumažina prezervatyvų naudojimas visų tipų lytinių santykių metu.
Asmuo, kartą persirgęs LPI, gali užsikrėsti pakartotinai, todėl svarbu nuolat laikytis prevencinių priemonių ir reguliariai tikrintis.
Lytiškai plintančios ligosNacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)sifilis
Rodyti daugiau žymių