Apie šiandienines klausos ligų tendencijas, gydymo galimybes ir prevencijos svarbą kalbamės su Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovu, gydytoju otorinolaringologu Valdu Bernotu.
– Su kokiomis klausos ligomis šiandien dažniausiai susiduria pacientai?
– Dažniausiai diagnozuojame neurosensorinius klausos sutrikimus – vidinės ausies arba klausos nervo pažeidimus, susijusius su amžiumi, triukšmu ar sisteminėmis ligomis. Kita didelė pacientų grupė – sergantieji kondukciniais sutrikimais, kai garso perdavimą sutrikdo mechaninės kliūtys: sieros kamščiai, vidurinės ausies uždegimai, būgnelio perforacijos, otosklerozė ar klausos kauliukų grandinės pažeidimai. Nemažai nustatoma ir mišrių sutrikimų, kai vienu metu pažeidžiamos kelios klausos sistemos grandys.
„Odontologai pataria“: kada netaisyklingas sąkandis gydomas žandikaulio operacija?
Klausos praradimas sutrikdo bendravimą, pasaulio pažinimą ir gebėjimą visavertiškai gyventi. Jo priežastys įvairios – nuo triukšmo poveikio ir infekcijų iki genetinių veiksnių, natūralių senėjimo procesų ar net tam tikrų vaistų poveikio. Reikšmingą dalį sudaro ir ototoksinių medžiagų poveikis, kai tam tikri vaistai ar cheminiai junginiai gali pažeisti vidinės ausies struktūras.
Pastaraisiais metais stebime kelias aiškias tendencijas. Pirma – daugėja triukšmo sukeltų klausos pažeidimų jauniems žmonėms, siejamų su ausinių naudojimu ir nuolatine garsine aplinka. Antra – visuomenės senėjimas, dėl kurio didėja su amžiumi susijusio klausos silpnėjimo paplitimas. Trečia – teigiama tendencija: vis daugiau žmonių profilaktiškai tikrinasi klausą, ypač tie, kurių darbas susijęs su triukšmu arba kurių šeimoje yra buvę klausos problemų.
Susiję straipsniai
– Kokie simptomai turėtų būti rimtas signalas nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
– Klausos sutrikimai dažniausiai progresuoja palaipsniui, todėl žmogus ilgai jų nepastebi. Ankstyvieji požymiai – sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje, dažnesnis prašymas pakartoti, jausmas, kad pašnekovai kalba neaiškiai, nuolat didinamas televizoriaus ar telefono garsas. Svarbūs signalai taip pat yra spengimas ausyse, užgulimo pojūtis, galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai.
Skubi konsultacija būtina staiga pablogėjus klausai, ypač vienoje ausyje, nes gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiko. Nedelsti reikia ir tada, jei klausos sutrikimą lydi skausmas, išskyros iš ausies ar neurologiniai simptomai. Per ilgai delsiama tuomet, kai žmogus prisitaiko prie blogėjančios klausos ir kreipiasi tik tada, kai ji pradeda riboti kasdienį gyvenimą ar bendravimą.
– Ar klausos sutrikimai vis dar nuvertinami kaip „nerimta“ problema?
– Vis dar dažnai manoma, kad klausos silpnėjimas yra natūrali senėjimo dalis. Tačiau nemaža dalis sutrikimų yra gydomi arba jų progresavimą galima sulėtinti. Negydomas klausos praradimas ilgainiui veikia ne tik girdėjimą – atsiranda bendravimo sunkumų, socialinis atsitraukimas, emocinė įtampa, didėja nerimo ar depresijos rizika. Vyresniame amžiuje stebimas ryšys tarp klausos silpnėjimo ir pažintinių funkcijų blogėjimo.
– Kokiais atvejais klausos sutrikimų gydymas jau nebeapsiriboja vaistais ar aparatais, kada reikalinga chirurginė intervencija?
– Operacinis gydymas būtinas esant struktūrinei ausies patologijai – būgnelio perforacijoms, lėtiniams uždegimams, cholesteatomoms, otosklerozei ar klausos kauliukų pažeidimams, navikiniams procesams. Tokiais atvejais chirurgija leidžia ne tik pagerinti klausą, bet ir pašalinti ligos priežastį bei sumažinti komplikacijų riziką.
Šiuolaikinėje medicinoje gydymo galimybės labai plačios – nuo rekonstrukcinių operacijų iki implantacinių sprendimų, kurie pacientams leidžia susigrąžinti garso suvokimą ir gyvenimo kokybę. Sprendimas operuoti visada priimamas individualiai, įvertinus klinikinę situaciją ir prognozuojamą naudą pacientui.
– Kokios klausos ligų operacijos atliekamos KUL ir kuo jos svarbios pacientų gyvenimo kokybei?
– KUL atliekame platų ausų chirurginių procedūrų spektrą: būgnelio rekonstrukcijas, kauliukų grandinės atkūrimo ar protezavimo operacijas, cholesteatomų šalinimą, stapedoplastikos, lėtinių uždegimų chirurginį gydymą. Kai kuriais atvejais taikomi implantaciniai sprendimai pacientams, kuriems įprastos gydymo priemonės nėra pakankamai veiksmingos.
Šiuolaikinėje medicinoje klausos sutrikimų gydymo galimybės yra labai plačios – nuo konservatyvių metodų iki pažangių technologinių sprendimų. Skirtingų tipų klausos aparatai gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę daugumai pacientų, o sunkiais atvejais taikomi implantaciniai sprendimai, leidžiantys atkurti garso suvokimą net esant ryškiam vidinės ausies pažeidimui.
– Ar šiuolaikinė ausų chirurgija tapo saugesnė ir tikslesnė?
– Pastaraisiais metais ausų chirurgija patyrė reikšmingą technologinį proveržį. Šiandien naudojami aukštos raiškos mikroskopai, mikroinstrumentai, lazerinės sistemos ir endoskopinė įranga leidžia dirbti itin tiksliai net labai mažose anatominėse struktūrose.
Lazerinės technologijos leidžia preciziškai veikti audinius, sumažinti kraujavimą ir apsaugoti aplinkines struktūras, o endoskopinė chirurgija suteikia platesnį matymo lauką bei leidžia vizualizuoti sunkiai pasiekiamas sritis. Kai kuriais atvejais operacijos atliekamos per natūralius anatominius kanalus, todėl sumažėja audinių trauma, trumpėja gijimo laikas ir pagerėja ilgalaikiai rezultatai.
Taikant minimaliai invazines technikas pacientai patiria mažiau skausmo, greičiau atsigauna ir trumpiau gydomi stacionare. Dėl geresnės vizualizacijos chirurgai gali tiksliau pašalinti patologinius audinius ir maksimaliai išsaugoti funkcines struktūras, todėl ilgalaikiai rezultatai tampa stabilesni, o ligos atsinaujinimo rizika – mažesnė.
– Kuo klausos ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo srityje KUL išsiskiria Vakarų Lietuvos regione?
– Svarbiausias privalumas – galimybė pacientui vienoje vietoje gauti visą diagnostikos ir gydymo grandinę: nuo pirminio ištyrimo ir audiologinių tyrimų iki chirurgijos ir pooperacinės priežiūros. Svarbu tai, kad turime multidisciplininę specialistų komandą bei modernią diagnostinę ir chirurginę įrangą. Universiteto ligoninės statusas užtikrina nuolatinį ryšį su moksline veikla ir naujausių metodikų taikymą klinikinėje praktikoje.
Pacientai dėl konsultacijų ir chirurginio gydymo į KUL atvyksta ne tik iš Vakarų Lietuvos regiono, bet ir iš kitų šalies miestų. Jų pasirinkimą dažniausiai lemia specialistų patirtis, galimybė gauti visapusišką ištyrimą ir gydymą vienoje vietoje, moderni technologinė bazė bei rekomendacijos. Medicinoje pasitikėjimas formuojasi per rezultatus ir patirtį – būtent tai pacientai ir vertina.
– Kovo 3-ąją minima Pasaulinė klausos diena. Kokią žinutę ji siunčia visuomenei?
– Klausos sutrikimas nėra smulkmena ar laikinas diskomfortas. Tai sveikatos būklė, kuri gali progresuoti ir turėti įtakos ne tik girdėjimui, bet ir bendravimui, emocinei savijautai bei gyvenimo kokybei. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo daugiau galimybių ją sėkmingai gydyti ar sustabdyti progresavimą.
Šiemet pirmąkart KUL inicijuoja visuomenei skirtą Klausos dienos renginį ir, sujungusi jėgas su Klaipėdos universitetu bei Klaipėdos „Akropoliu“, kviečia gyventojus paprastai ir be išankstinės registracijos pasitikrinti klausą bei daugiau sužinoti apie jos apsaugą.
Renginio metu lankytojų lauks orientacinė klausos patikra, ausų apžiūra, specialistų konsultacijos, pusiausvyros vertinimas, patyriminės veiklos, leidžiančios suprasti, kaip pasaulį girdi žmogus su klausos sutrikimu, taip pat edukacinės veiklos vaikams.
Tokios iniciatyvos padeda žmonėms žengti pirmą žingsnį rūpinantis savo klausa – o ankstyvas sutrikimų nustatymas dažnai lemia visą tolimesnę gydymo sėkmę.