Prieš keletą metų šioje gydymo įstaigoje atidarytas Branduolinės medicinos tyrimų centras atvėrė naujas gydymo galimybes pacientams, sergantiems pažengusia onkologine liga.
Čia gaminami modernūs radiofarmaciniai preparatai užpildo grandį tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų, taip pat padeda įvertinti naujų tyrimų ir gydymo metodų efektyvumą bei saugumą pacientams.
Taikant precizišką ir individualizuotą gydymą jau įmanoma suvaldyti išplitusį vėžį, kai dėl pakitusių naviko savybių, atsparumo chemoterapijai, spinduliniam gydymui, taip pat dėl daugybinių metastazių netinka įprasti metodai.
Susiję straipsniai
2025-ųjų pabaigoje Kauno klinikų branduolinės medicinos specialistai pirmą kartą Lietuvoje pacientui, sergančiam prostatos vėžiu, atliko naujos kartos radioligandų terapiją.
Tai svarbus žingsnis diegiant modernias ir pasaulyje plačiai taikomas vėžio gydymo technologijas šalyje. Tai preciziškai tikslus vėžio gydymo metodas, kai naudojama radioaktyvi medžiaga, kuri specifiškai prisijungia prie naviko ląstelių ir jas sunaikina.
Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas profesorius Donatas Vajauskas pasakojo, kad radioligandų terapija – tai tikslinis vėžio gydymas, kai į organizmą suleidžiamas vaistas, speciali medžiaga, kuri „randa“ vėžines ląsteles ir sunaikina jas iš vidaus radioaktyviąja vaisto dalimi.
Radioligando sudėtyje yra molekulė, kuri atpažįsta ir prisijungia prie tam tikro baltymo (receptoriaus), esančio ant vėžinės ląstelės membranos. Kita dalis radioligando skleidžia spinduliuotę ir naikina piktybines ląsteles.
Radioligandas leidžiamas į veną, keliauja krauju, prisijungia prie naviko ląstelių.
Kadangi spinduliuotė yra skleidžiama nedideliu atstumu, lieka sveiki gretutiniai audiniai. Jie yra mažiau pažeidžiami nei taikant įprastą chemoterapiją.
Nuo kovo mėnesio Lietuvoje pradedamas kompensuoti vienas svarbus medikamentas, skirtas radioligandų terapijai, iš esmės keičia gydymo galimybes tiems pacientams, kurie serga išplitusiu prostatos vėžiu.
Tačiau radioligandų terapija veikia tik tada, kai navikas turi taikinį.
„Kad galėtume pereiti prie tokio šiuolaikinio gydymo, Kauno klinikose yra atliekami specifiniai tyrimai, susiję su prostatos vėžio ląstelių receptoriais. Todėl prieš taikant radioligandų terapiją yra daromas pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar navikas turi specifinių receptorių“, – pasakojo D.Vajauskas.
Tačiau norint taikyti radioligandų metodą būtina tam tikra infrastruktūra ir kvalifikuotų specialistų komanda. Kauno klinikos jau turi tokią bazę. Prieš keletą metų duris atvėręs Branduolinės medicinos tyrimų centras, kuriame veikia vienintelis Baltijos šalyse ciklotronas, puikiai prisideda prie tokio gydymo prieinamumo.
D.Vajauskas pasakojo, kad ciklotrono infrastruktūra padeda pasigaminti medikamentą, kuris būtinas kaip diagnostinė priemonė.
Tik dėl tokios diagnostikos įmanoma atrinkti tuos pacientus, kurių organizmas gerai reaguos į inovatyvią radioligandų terapiją.
„Mes įvertiname kiekvienos ligos profilį, tikriname kiekvieną jos židinį, stengiamės nustatyti, ar specifiniai receptoriai yra aiškiai išreikšti. Tokiu būdu įmanoma atrinkti tuos asmenis, kuriems toks metodas gali labiausiai padėti. Galime sakyti, kad turime ne tik personalizuotą, bet ir preziciškai tikslų gydymą. Tai gera žinia Lietuvos gyventojams, nes vėžio gydymo standartai vis labiau mus priartina prie Vakarų pasaulio“, – tikino profesorius D.Vajauskas.
Kauno klinikose veikiantis Branduolinės medicinos tyrimų centras plėtoja kelias strategiškai svarbias kryptis. Centre gaminami radioaktyvūs vaistai, skirti pažangiai diagnostikai, o sukurta infrastruktūra sudaro sąlygas plėtoti ir terapinių vaistų gamybą.
Tai leidžia medikams ir mokslininkams aktyviai dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir prisidėti prie naujų gydymo metodų kūrimo.
Saugūs branduolinės medicinos terapijos metodai, kurie padeda vis geriau „pamatyti“ ir sunaikinti vėžį – svarbi mokslinė ir praktinė inovacija, kuri išskiria Kauno klinikas iš kitų šalies gydymo įstaigų.
Išsaugoma daugiau sveikų audinių. Ligoninėje sėkmingai naudojamas unikalus magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) linijinis greitintuvas, leidžiantis itin tiksliai naikinti minkštųjų audinių navikus.
Kauno klinikų medikai pirmieji Rytų Europoje ėmė taikyti šią naują technologiją.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė docentė Erika Korobeinikova pasakojo, kad šiuolaikinė radioterapija jau sunkiai įsivaizduojama be MRT linijinio greitintuvo.
2024 metais Kauno klinikose įdiegtas naujos kartos MRT linijinis greitintuvas, o įstaiga pateko tarp maždaug šimto gydymo centrų pasaulyje, kuriuose taikoma ši pažangi technologija.
Nors metodas įdiegtas palyginti neseniai, centre jau sukaupta reikšminga klinikinė patirtis – šiuo aparatu gydyta apie 350 pacientų, sėkmingai atlikta daugiau nei 1800 procedūrų.
Šiuo metodu dažniausiai gydomi prostatos, kasos, kepenų, plaučių, dubens navikai bei pavienės metastazės. Kauno klinikose taip pat vykdomi klinikiniai tyrimai siekiant įvertinti technologijos pritaikomumą tikslesniam galvos ir kaklo navikų gydymui.
MRT linijinis greitintuvas nuo įprastų spindulinės terapijos įrenginių skiriasi tuo, kad jame integruota magnetinio rezonanso tomografija.
Tai svarbi vaizdinimo priemonė, leidžianti gydymo metu realiu laiku matyti naviką ir jo aplinką – tarsi stebėti jį „gyvai“.
Dėl šios priežasties jonizuojanti spinduliuotė nukreipiama itin tiksliai į taikinį.
Nors pats navikas gydymo metu paprastai greitai nekinta, jo padėtis organizme gali kisti kasdien.
Pilvo srityje esantys navikai juda dėl kvėpavimo, žarnyno peristaltikos ar net po valgio, dubens navikų padėtis gali keistis priklausomai nuo storosios žarnos užpildymo.
Dėl šių priežasčių prieš kiekvieną gydymo seansą būtina įvertinti naviko matomumą ir padėtį. Galimybė stebėti naviko judėjimą leidžia sumažinti švitinimo taikinio tūrį ir maksimaliai apsaugoti aplinkinius sveikus audinius bei organus.
Dėl šio itin tikslaus gydymo sutrumpėja ir jo trukmė – dažniausiai pakanka vos penkių seansų, todėl pacientams jis tampa gerokai patogesnis.
„Nauja technologija prisideda prie pacientų terapijos individualizavimo ir gydymo optimizavimo. Stebėdami naviko judėjimą galime sumažinti švitinimo taikinio tūrį ir išvengti sveikų audinių bei organų apšvitos“, – pasakojo E.Korobeinikova.
Spindulinė terapija yra vienas pagrindinių gydymo metodų onkologijoje. Jos galimybės vis labiau plečiasi, tai neinvazyvus metodas, todėl nereikia nuskausminimo, pacientams tai priimtinas gydymas.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad 50–60 proc. vėžiu sergančių pacientų tam tikrame gydymo etape taikoma spindulinė terapija. Ji gali būti skiriama kaip savarankiškas gydymas, derinyje su sisteminiu gydymu, taip pat kaip alternatyva chirurginiam gydymui arba vėlesnėse ligos stadijose, kai siekiama palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kauno klinikose aktyviai vykdomi moksliniai tyrimai spindulinės terapijos srityje.
Ypač daug dėmesio skiriama genetinių ir molekulinių biožymenų, kurie padėtų prognozuoti navikų ir sveikų audinių radiojautrumą ir individualizuoti gydymą, paieškai.
Tokie žymenys ateityje leis tiksliau parinkti apšvitos dozes – vieniems pacientams jas didinti siekiant efektyvumo, kitiems mažinti dėl didesnės nepageidaujamų reakcijų rizikos.
„Vis labiau tobulėjant individualizuoto onkologinio gydymo galimybėms prieš skiriant spindulinį gydymą biožymenų diagnostika įgaus vis didesnę reikšmę. Neabejoju, kad ji taps neatsiejama klinikinės praktikos dalimi“, – sakė E.Korobeinikova.
Mažėja komplikacijų rizika. Pažangiausios onkologinės diagnostikos ir gydymo technologijos, kurios taikomos Kauno klinikose, gelbėja ne tiktai pacientų gyvybes, bet ir garantuoja ilgesnį bei prasmingesnį gyvenimą.
Perversmą neurochirurgijos srityje padariusi medicinos įranga, vadinamasis gama peilis, Kauno klinikose taikomas nuo 2019-ųjų vasaros.
Tai pirmasis Baltijos šalyse naujos kartos gama peilis, kuriuo jau gydyta daugiau nei 2000 pacientų, atlikta 3500 procedūrų.
Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas medicinos mokslų daktaras Andrius Radžiūnas pripažino, kad ši įranga medikams tapo nepakeičiama gelbėjant sunkiai sergančiųjų gyvybes.
„Gama peilis yra unikalus, kol neturėjome šio aparato, neturėjome kitos technologijos, leidžiančios taip preciziškai gydyti pacientus“, – teigė A.Radžiūnas.
Gama peilis yra radiochirurgijos prietaisas, kuris turi 192 kobalto šaltinius. Aparatas siunčia gama spindulių pluoštą, jie susikerta viename taške – navike ar kitokiame darinyje, kurio ląsteles sunaikina ar sustabdo jų augimą.
Gama spindulių taikinys – tai tam tikrose galvos smegenų srityse išsivystęs navikas, patologinis kraujagyslių darinys. Spindulių pluoštas gali būti nukreiptas ir į smegenų sritis, kurios atsakingos už drebulio, skausmo atsiradimą arba lemia psichikos sutrikimus.
Tai neinvazinis smegenų navikų naikinimo būdas, naudojantis tiksliai nukreiptą gama spinduliuotę.
Gama peilis skiriasi nuo įprastinės operacijos, nes nereikia chirurginio pjūvio, todėl sumažėja infekcijos rizika, kraujavimo pavojaus bei kitų komplikacijų rizika.
Procedūra iš anksto planuojama taikant vaizdinimo būdus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą.
Gama peilis yra nepakeičiamas, kai tenka gydyti daugybines galvos smegenų metastazes.
Bėda ta, kad taikant įprastą chemoterapiją būna neįmanoma sunaikinti tokių metastazių, nes chemoterapijos preparatai nepasiekia smegenų audinio dėl natūralaus barjero.
Tai natūrali apsauginė sistema, kuri atskiria kraują nuo smegenų audinio. Ji praleidžia tik reikalingas medžiagas, pavyzdžiui, deguonį, gliukozę, bet sulaiko daugelį bakterijų, toksinų, taip pat ir chemoterapijos preparatus.
„Kadangi chemoterapijos efektas gydant smegenų navikus yra menkas, vienintelis pasirinkimas lieka gama peilis. Gama spinduliais apšvitinus naviką paciento organizmas sugeba geriau kovoti su augliu. Skirdami tam tikrą spindulių dozę moduliuojame organizmo imuninį atsaką į esančias metastazes, taip pat geriname biologinės terapijos ir imunoterapijos poveikį“, – teigė A.Radžiūnas.
Kauno klinikose sėkmingai gydyta pacientė, kurios galvos smegenyse išsivystė net 60 metastazių.
Kol Lietuvoje nebuvo gama peilio, tokie atvejai buvo laikomi itin sudėtingais ir turinčiais labai ribotas gydymo galimybes. Gama peilis iš esmės pakeitė šių pacientų gydymą, nes jie grįžta į darbą, nenukenčia jų pažintiniai ir protiniai gebėjimai.
Individualizuotas gydymas – dar vienas gama peilio privalumas, nes gama spindulių dozė yra pritaikoma kiekvienam pacientui atsižvelgus į naviko lokalizaciją, aplinkinių audinių struktūrą.
„Dėl gama peilio sumažėjo ir nepageidaujamų poveikių rizika, o gydymo efektyvumas gerokai padidėjo. Galime saugiai skirti kur kas didesnes spindulių dozes, tai svarbu, nes yra navikų, kurie pasižymi atsparumu įprastoms spindulių dozėms“, – pasakojo A.Radžiūnas.
Iki šiol Baltijos šalyse tokia gydymo galimybė taikoma tik Kauno klinikose, kuriose mokslo tyrimai ir klinikinė praktika žengia koja kojon.
Kauno klinikose dirba daugiadalykės gydytojų komandos kompleksiškai vertindamos kiekvieno sergančiojo vėžiu ligos eigą bei genetinius duomenis, tai garantuoja precizinės ir personalizuotos medicinos taikymą.
Didelė šių specialistų patirtis leidžia kiekvienam pacientui parinkti būtent jam tinkamiausią gydymą pasitelkiant pačias naujausias technologijas – nuo radioligandų terapijos iki MRT linijinio greitintuvo ar gama peilio.