Visi šie nerimą keliantys klausimai ir tiesūs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo gydytojo intervencinio radiologo Andrejaus Afanasjevo atsakymai – pranešime žiniasklaidai.
– Vis dažniau pasigirsta gydytojų, keliančių klausimą, ar nepersistengiama gydant aneurizmas? Jūs su jomis susiduriate kiekvieną dieną, tad ką apie tai manote? Kokio lygio grėsmė yra gyventi su aneurizma?
– Pirmiausia, ne visada ir ne visos aneurizmos turi būti gydomos. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl apskaičiuojama rizika. Kartais aneurizmą galima tiesiog stebėti. Aneurizmas dažnai pacientai vadina „tiksinčia bomba“, tačiau tai tik iš dalies yra tikslu.
Sukūrė technologiją, kuri padės išgelbėti ne vieną gyvybę: jau testuoja gydymo įstaigose
Įsivaizduokite, gydytojas randa labai gražią, taisyklingos formos, nedidukę aneurizmą, pavyzdžiui, 85 metų moteriai. Natūraliai kyla klausimas, kada ta aneurizma atsirado, gal ta moteris su aneurizma gyvena jau 60 metų ir tik dabar buvo netyčia aptikta? Tarkime, kad ji nuėjo pas neurologą, pasiskundė galvos skausmu, jai buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas, ir netikėtai diagnozuota mažytė aneurizma. Nejaugi mes dabar, atsakingai žiūrėdami į pacientę, pulsime jai siūlyti chirurginį arba endovaskulinį gydymą?
Tačiau jeigu aneurizma yra negražios formos, yra ganėtinai didelė, o pacientas yra jaunas žmogus, tai neabejotina – ją tikrai reikia pradėti bent jau sekti ir apsvarstyti gydymo būdą.
Susiję straipsniai
– Blogiausia, kad ši liga yra nejuntama. Tad natūraliai kyla klausimas – kaip ji yra diagnozuojama? Nejaugi tik laimingo atsitiktinumo dėka?
– Dažniausiai kelias yra labai paprastas. Na, išskyrus tuos atvejus, kai aneurizma jau yra didelė, spaudžia greta esančius nervus arba kraujagysles, ir išprovokuoja vienokį arba kitokį nemalonų simptomą.
Tačiau apie 90 procentų žmonių apie aneurizmą sužino kokios nors patikros metu.
Pavyzdžiui, pacientas kreipiasi dėl galvos skausmo. To skausmo priežastimi gali būti bet kas – kad ir sinusitas. Žmogus eina pas LOR gydytoją, gydytojas nusiunčia atlikti magnetinį rezonansą, tikisi ištirti dėl sinusinių ančių, gal dėl ausies uždegimo – ir staiga randama aneurizma.
Aš visada pacientams sakau, gal tai yra geras ženklas, kuris jus pastūmėjo pasitikrinti.
Pamenu Amsterdame, kur vyko gydytojų ekspertų iš viso pasaulio konferencija, buvo pristatytas tyrimas, kad jeigu mes kiekvienam žmogui tiesiog profilaktiškai atliktume magnetinį rezonansą įsitikinti, ar neturi aneurizmos ir jei turi, ar ta aneurizma nereikalauja gydymo, tai visuomenei būtų naudinga net finansine prasme, nes prevencija išgelbsti nepalyginamai daugiau gyvybių, dažniau apsaugo nuo neįgalumo ar mirties.
– Ką daryti, jeigu kokios nors apžiūros metu staiga gydytojai žmogui diagnozuoja smegenų aneurizmą? Juk iš karto sukyla panika, atrodo, o jei dabar mirsi?
– Tokią akimirką labiausiai vertėtų nusiraminti ir nepanikuoti.
Atsiminkite, kad sukilęs kraujospūdis yra padidintos rizikos faktorius. Tokiu momentu ramybė yra jūsų draugė. Juk kiekvienas puikiai žinome iš savo patirties, kad kai elgiamės karštakošiškai, panikuojame, neriame stačia galva, sprendimai retai būna išmintingi ir pamatuoti.
Patarčiau pradėti ieškoti informacijos. Jos tikrai internete yra, tad pasiskaitykite, pasiruoškite, kad žinotumėte bazinius dalykus, nes kartais atėję pacientai net nežino, kas apskritai yra aneurizma.
Ir rekomenduoju būtinai išgirsti bent kelių skirtingų gydytojų specialistų nuomones bei siūlomus gydymo variantus. Užtenka šeimos gydytojo siuntimo.
Čia vertėtų išskirti dvi specialybes – intervencinius radiologus ir neurochirurgus. Raginčiau kreiptis ir į vieną, ir į kitą.
– Jeigu pacientas, turintis aneurizmą, kreipiasi į gydytojus intervencinius radiologus ir neurochirurgus, ką greičiausiai jis išgirs, kokius gydymo būdus jam specialistai pasiūlys?
– Klasikinis aneurizmos gydymo būdas, taikomas daugybę metų, yra neurochirurginis. Jo metu gydytojas neurochirurgas atviru būdu atveria kaukolę, taip atidarydamas prieigą prie aneurizmos. Priklausomai, kur randama aneurizma, chirurgas keliauja link jos ir specialiais klipsais perspaudžia, atjungia nuo kraujotakos. Tai efektyvus, plačiai žinomas būdas.
Tačiau, kaip mes ir žinome, pasaulis nestovi vietoje, tobulėja technologijos, robotai, atsiranda nauji gydymo būdai, vaistai. Kaip kadaise žmones, kurie sakė, kad Žemė apvali, už tai sudegindavo kaip eretikus, dabar jau mums nebekyla klausimų. Arba kaip kažkada gyvenome be elektros, taip dabar neįsivaizduojame, kaip be jos išsiverstume. Negana to, mes statome saulės baterijas, jėgaines ir t.t. Reiškia, kad progreso negalime paneigti ir turbūt nelabai yra prasmės jo atsisakyti.
Ir čia mes turime šiuolaikinį, modernų gydymo būdą, kurį atstovauja intervencinė radiologija. Ji išsivystė iš to, kad galima pacientą pagydyti neatveriant kūno.
Šiuo atveju, jei pacientas turi aneurizmą, gydytojas intervencinis radiologas gali atlikti aneurizmos embolizaciją neatverdamas kaukolės. Tai saugi, minimaliai invazyvi procedūra. Jos metu per kraujagysles pasiekiama aneurizma, užpildoma specialiomis medžiagomis, kad joje būtų sustabdyta kraujotaka. Ir viskas. Tokie yra šiuolaikiniai puikiai veikiantys gydymo būdai.
Dabar pažangiose pasaulio šalyse 90% aneurizmų gydomos tokiu embolizacijos būdu, ir tik ir 10% atveriant kaukolę.
Intervencinės radiologijos gydymo būdas dėl pažangių priemonių yra tiek pat patikimas ir efektyvus, kaip ir neurochirurginis.
– Bet gal pacientas išgirdęs diagnozę yra išsigandęs: nueina pas vieną gydytoją – jam sako, kad reikia gydyti taip, nueina pas kitą – sako, kad kitaip. Kaip priimti geriausią sprendimą?
– Todėl ir reikia, kad pacientas išgirstų tas skirtingas nuomones. Taip, tikrai dažnai girdžiu, kai pacientai sako: „Nieko čia nesuprantu, jūs nuspręskit, jumis pasitikiu“.
Bet, manau, kad čia yra svarbu ir sąžininga, kad mes, gydytojai, pacientams pasakytume visą tiesą, visus už ir prieš, nieko neslėpdami. Čia reikia paciento sąmoningumo, žmogus turi išgirsti visą informaciją. Svarbu neišsigąsti, blaiviai pasvarstyti, paieškoti informacijos ir padėti sau pačiam apsispręsti vienaip ar kitaip. Nepamirškime, kad kiekvienas atvejis yra individualus, tad kiekvienas vertinimas irgi yra individualus.
– Bet nereiškia, kad surinkus informaciją, pasikonsultavus su intervenciniais radiologais ir neurochirurgais, galima atsipalaiduoti ir 5 metus nieko nedaryti?
– Ne, tikrai ne. Aš manau, kad kai žmogus sužino, jog turi aneurizmą, pirmiausia turi būti pirminis įvertinimas.
Ir štai čia mes grįžtame prie pirmo klausimo, kad bet kokiu atveju reikėtų ją įvertinti.
O kai gydytojai specialistai įvertina, kai jūsų galvos smegenų aneurizmos atvejis išanalizuotas, tada reikia pagalvoti, kas jums priimtiniau: labiau linkstate operuotis, embolizuotis, neoperuotis, stebėti ir t.t.
– Ar galima nugyventi visą gyvenimą su aneurizma, jei ji netrukdo?
– Galima. Būna, kad aneurizma aptinkama garbaus amžiaus senjorams. Ir mes nežinome, ar ji atsirado prieš metus, o gal su ja žmogus nugyveno visą gyvenimą.
– Kokie rizikos faktoriai galėtų būti priežastis ateiti ir profilaktiškai išsitirti, ar neturi žmogus aneurizmos?
– Rūkymas, padidintas kraujospūdis, nuolatinis stresas, paveldimumas. Gal šeimoje yra mama, tėtis, brolis, sesė, močiutė, diedukas, kuomet jiems išsiliejo kraujas į smegenis, įvyko hemoraginis insultas.
Padidintas kraujospūdis ypatingai sėkmingai išprovokuoja aneurizmos atsiradimą, nieko naujo čia nesugalvosiu. Čia yra fizika, hemodinamika. Širdis per minutę daužosi 60 – 70, pas kažką ir daugiau kartų, ar ne? Ir su kiekvienu dūžiu kraujo arterijų sienelės gauna pulsinę bangą.
Tai jeigu kraujospūdis yra padidintas, tai turbūt įsivaizduojate tą pulsavimą į kraujagyslių sieneles, kuris lemia, kad kai kur jos suplonėja.
Aneurizma yra panaši į balioną: kai nestipriai pūti – balionas nelabai pučiasi, o kai pūti stipriai, jis ima pūstis, didėti. Padidintas arterinis kraujo spaudimas aneurizmai kenkia tuo, kad ją gali auginti ir susprogdinti.