Retos ligos – ne tik genetinės
Retomis laikomos ligos, kuriomis serga nedidelė visuomenės dalis (Europoje – ne daugiau kaip 1 iš 2 000 žmonių). Nors dauguma retų ligų yra genetinės, šiai grupei taip pat gali būti priskiriamos retos užkrečiamosios ligos, įskaitant virusines hemoragines karštliges, kai kurias zoonozes, per maistą plintančias infekcijas, uodų platinamas ligas, kai kurias skiepais valdomas ligas.
Pažymėtina, kad kelionės didina riziką šias ligas „atsivežti“ iš endeminių regionų.
„Odontologai pataria“: skiepai nuo Žmogaus papilomos viruso – onkologinės ligos prevencija
Dengės karštligė ir maliarija – aktualiausios keliautojams
Dengės karštligė yra plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, o dauguma Europoje nustatomų atvejų siejami su kelionėmis už Europos ribų. Ligą platina Aedes genties uodai, o iki 80 proc. užsikrėtusiųjų gali nejausti simptomų. Kitiems pasireiškia karščiavimas, stiprūs galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bėrimas, pykinimas ar vėmimas. Nedidelei daliai susirgusiųjų gali išsivystyti sunki ligos forma. Uodų įkandimų būtina saugotis vykstant į įvairias Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos šalis.
Susiję straipsniai
PSO duomenimis, maliarijos rizika išlieka daugelyje Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Europoje registruojami maliarijos atvejai beveik visada yra įvežtiniai ir susiję su kelionėmis į endemines teritorijas. Šia liga užsikrečiama įkandus užsikrėtusio Anopheles genties uodo patelei, o negydoma ji gali būti pavojinga gyvybei. NVSC specialistai pabrėžia, kad viena dažniausių susirgimo priežasčių – profilaktikos nesilaikymas: nevartojami arba netaisyklingai vartojami profilaktiniai vaistai, taip pat nepakankamai saugomasi uodų įkandimų.
Pasiruošimas kelionei – svarbiausia prevencija
NVSC specialistai primena, kad užsikrėtimo riziką keliaujant lemia kelionės kryptis, sezoniškumas, planuojama veikla, gyvenimo sąlygos ir individualūs veiksniai, tokie kaip asmens amžius, nėštumas ar sveikatos būklė. Todėl prieš vykstant į užsienio šalis rekomenduojama:
– pasidomėti, kokios užkrečiamosios ligos paplitusios šalyje;
– iš anksto pasitarti su gydytoju dėl skiepų ir maliarijos chemoprofilaktikos;
– įvertinti individualius rizikos veiksnius (lėtinės ligos, nėštumas, vaikų amžius).
Svarbu žinoti, kad karščiavimas kelionės metu ar grįžus iš tropinių ar subtropinių regionų gali būti pavojingos infekcijos požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir informuoti apie neseniai vykusią kelionę.
Ruošiantis kelionei rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu likus 4–8 savaitėms iki išvykimo ir pasitikrinti skiepijimų būklę.