Profesorius įspėja: netikėtas simptomas – Parkinsono ligos signalas

Jis buvo vienas iš daugybės žmonių, kurie neatpažino ankstyvųjų Parkinsono ligos simptomų. Parkinsono liga – progresuojantis smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia nervines ląsteles, gaminančias dopaminą. Tai – savotiškas smegenų „el. paštas“, padedantis ląstelėms bendrauti tarpusavyje.

Vien JAV Parkinsono liga kasmet diagnozuojama daugiau nei 90 000 amerikiečių.

Parkinsono ligos požymiai linkę palaipsniui stiprėti ir juos lengva supainioti su normaliu senėjimu. „Tačiau ankstyvas įspėjamųjų signalų atpažinimas gali padidinti jūsų gebėjimą veiksmingai valdyti šią būklę“, – sako dr. Davidas K. Simonas, Harvardo universiteto Beth Israel Deaconess medicinos centro Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų centro direktorius. Jis įspėjo, kad pirmieji Parkinsono ligos simptomai gali būti neįprasti. Pavyzdžiui, pasitaiko pacientų, kuriems dėl Parkinsono ligos pasireiškė vidurių užkietėjimas.

Gerokai prieš diagnozuojant Parkinsono ligą, galite pastebėti nežymius judėjimo pokyčius. Štai vieni iš dažniausiai pasitaikančių:

Vienos rankos tremoras. Išskirtinis požymis yra rankos drebėjimas ramybės būsenoje. „Iš pradžių tai gali būti protarpiais ir dažnai vienoje pusėje“, – sako neurologijos profesorius D. K. Simonas. Jis priduria, kad nedidelei daliai pacientų šis požymis niekada nepasireiškia.

Lėtesni judesiai. Kasdienės užduotys, tokios kaip vaikščiojimas, rašymas, marškinių sagstymas ar rašymas ranka, užima daugiau laiko nei įprastai. „Jūsų rašysena gali pasidaryti šiek tiek nerangesnė ir dažnai – smulkesnė“, – sako gydytojas.

Nežymūs pusiausvyros ir eisenos pokyčiai. Galite jaustis šiek tiek nestabiliai, galbūt dažniau klupti. Taip pat galite pradėti šlubčioti, o viena iš jūsų rankų gali nesiūbuoti einant.

Raumenų sustingimas. Kasdienis sustingimas paprastai mažėja judant, tačiau Parkinsono ligos sukeltas sustingimas „neišsivaikšto“. „Gali pasidaryti šiek tiek sunkiau atsikelti nuo kėdės ar minkštos sofos, įlipti į automobilį ar išlipti iš jo“, – paaiškina D. K. Simonas.

Nors Parkinsono liga klasifikuojama kaip judėjimo sutrikimas, keli ankstyvieji jos požymiai nesusiję su tuo, kaip sklandžiai judate. Tai – nemotoriniai simptomai, tokie kaip:

Uoslės praradimas. Likus keleriems metams iki judėjimo sutrikimų, dalis žmonių, kuriems vėliau išsivysto Parkinsono liga, pastebi susilpnėjusią uoslę. „Kartais žmonės dėl to skundžiasi likus dešimtmečiui ar daugiau iki motorinių simptomų atsiradimo“, – sako D. K. Simonas.

Miego pokyčiai. Visų pirma, tai susiję su būkle, vadinama REM miego elgesio sutrikimu (RSS). Tuomet žmogus fiziškai atkartoja savo sapnus REM (greitų akių judesių) miego metu.

„Kai sapnuojame, dauguma mūsų nejudame, nespardome ir nerėkiame, nes šie judesiai yra slopinami, – aiškina jis. – Tačiau sergant RSS, šis mechanizmas yra sutrikęs.“ 80 proc. žmonių, sergančių RSS, per ateinančius 10 metų išsivysto Parkinsono liga; jei tai įvyksta kartu su uoslės praradimu, tikimybė yra dar didesnė.

Nuotaikų kaita. Nerimas ir depresija gali būti tarp pirmųjų Parkinsono ligos požymių.

Balso pokyčiai. Jūsų balsas gali pasidaryti švelnesnis, užkimęs arba labiau monotoniškas

Veido „kaukėjimas“. Jūsų veidas gali nuolat atrodyti „tuščias“ arba pernelyg rimtas.

Virškinimo problemos. Vidurių užkietėjimas – dažnas ankstyvos stadijos Parkinsono ligos pacientams, nes ligos procesas gali prasidėti nervuose, susijusiuose su žarnynu. „Žinoma, vidurių užkietėjimas itin būdingas ir žmonėms, kurie neserga Parkinsono liga, – sako D. K. Simonas, – Tačiau stipriai išreikštas vidurių užkietėjimas reiškia, kad žmogui yra didesnė rizika susirgti šia liga.“

Nors nėra vieno ankstyvos Parkinsono ligos požymio, kuris būtų laikomas „raudona vėliavėle“, D. K. Simono teigimu, atėjo laikas kreiptis į gydytoją, kai simptomas užsitęsia arba pablogėja, atsiranda naujų požymių. Diagnozei nustatyti dažnai pakanka kelių Parkinsono simptomų. Tačiau gydytojas gali paskirti smegenų vaizdinius tyrimus, jei simptomai yra labai subtilūs arba netipiški.

Parkinsono liga sergantiems žmonėms gydymą reikėtų pradėti, kai simptomai tampa varginantys, riboja funkcijas arba sutrikdo gyvenimo kokybę. Dėl Parkinsono ligos įprastai skiriamas karbidopas/levodopas – vaistas, kuris smegenyse paverčiamas dopaminu. Kiti vaistai – dopamino agonistai, kurie imituoja šį hormoną, ir vaistai, kurie slopina fermentą, skaidantį dopaminą.