„Kuo ankstyvesnis reabilitacijos procesas, tuo jis sėkmingesnis ir duoda daugiau žmogui naudos. Pirmos valandos po operacijos skirtos paciento būklės stabilizavimui ir skausmo kontrolei“, – sako „Eglės sanatorijos“ kineziterapijos vadovė Lina Žukauskienė.
Ką svarbu padaryti pirmosiomis dienomis?
Pasak kineziterapeutės, ankstyva mobilizacija ir reabilitacija yra labai svarbios siekiant išvengti komplikacijų ir paspartinti gijimą. Todėl iš pradžių pacientas mokomas bazinių, bet itin reikalingų dalykų: kaip taisyklingai judėti lovoje, saugiai atsikelti ir atsigulti, persikelti iš lovos į kėdę ir atgal.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
„Taip pat mokome atlikti paprastus kojų judesius, izometrinius raumenų susitraukimus, kai raumenys įtempiami ir atpalaiduojami. Labai svarbūs kvėpavimo pratimai, skirti plaučių komplikacijų prevencijai“, – aiškina L. Žukauskienė.
Ne mažiau svarbus ir praktinis judėjimas – pacientas mokomas naudotis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis kaip vaikštynės ar ramentai. Pirmosiomis dienomis prioritetu išlieka skausmo valdymas, stebima, kaip reaguoja operuota koja, vertinamas tinimas.
Susiję straipsniai
„Kojos patinimas gali būti normalus, o tinimui mažinti taikoma šalčio terapija. Taip pat svarbi tromboembolinių komplikacijų prevencija – dažniausiai tam skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Gijimui įtakos turi ir paprasti dalykai: pakankamas skysčių kiekis bei visavertė mityba“, – sako kineziterapeutė.
Reabilitacija vyksta etapais
L. Žukauskienė pabrėžia, kad kelio sąnario endoprotezavimo reabilitacija nėra vienos savaitės projektas – ji skirstoma į tris etapus.
„Ankstyvasis laikotarpis apima pirmąsias dvi savaites po operacijos. Šiuo metu daug dėmesio skiriama skausmo ir tinimo kontrolei, kelio sąnario judesių amplitudės didinimui, raumenų funkcijos atstatymui ir saugaus judėjimo mokymui“, – aiškina ji.
Vidurinis laikotarpis trunka nuo trečios iki šeštos savaitės, kai toliau didinama kelio sąnario judesių amplitudė, stiprinami raumenys, koreguojama eisena ir didinamas paciento funkcinis savarankiškumas. Vėlyvasis laikotarpis – nuo septintos iki dvyliktos savaitės ir vėliau, kai didinama raumenų jėga ir ištvermė, lavinama pusiausvyra, gerinamas kasdienių veiklų atlikimas ir palaipsniui grįžtama prie ankstesnės fizinės veiklos.
„Grįžimas turi vykti palaipsniui. Labai svarbu įvertinti patį pacientą – jo amžių, fizinį aktyvumą. Jei žmogus visą laiką buvo fiziškai aktyvus, jis atsistato daug greičiau, nes raumenys turi atmintį“, – tikina specialistė.
Kur dažniausiai suklystama
Pasak kineziterapeutės, dažniausios problemos kyla dėl netaisyklingo ėjimo ir per didelio krūvio, todėl reabilitacijos pradžioje svarbu mokytis taisyklingai vaikščioti su ramentais ir neperkelti viso svorio ant operuotos kojos.
„Iš pradžių mokome, kad visas svoris nebūtų perkeliamas ant operuotos kojos – daugiau krūvio turi tekti sveikai kojai, naudojantis ramentais. Problemos prasideda, kai pacientai pradeda eiti daugiau, nei jiems reikėtų, arba juda daugiau, nei reikėtų“, – sako L. Žukauskienė.
Anot jos, organizmas paprastai gana aiškiai parodo, kada persistengiama: atsiranda kelio sąnario patinimas ir skausmas.
„Jei judesys negerėja ir progreso nėra, tai gali reikšti, kad krūvio per mažai, o pratimai atliekami nepakankamai nuosekliai“, – pažymi kineziterapeutė.
Ne tik sąnarys: raumenys, eisena ir balansas
Kineziterapeutė pabrėžia, kad po kelio endoprotezavimo negalima galvoti tik apie patį sąnarį – labai svarbus ir aplinkinių raumenų stiprinimas.
„Labai svarbu stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį ir sėdmenis. Keturgalvis padeda stabiliai ištiesti kelį, todėl jo funkcijos atstatymas tiesiogiai prisideda prie judėjimo kokybės“, – sako L. Žukauskienė.
Raumenų stiprinimui ir judesiui gerinti taikomi įvairūs pratimai ir priemonės: izometriniai šlaunies, ypač keturgalvio, įtempimai, pasyvūs kelio lankstymai bei tiesimo pratimai.
„Elektroterapija gali padėti aktyvuoti raumenis ir mažinti skausmą, o vėlesniu etapu, įvertinus gijimą, raumenų stiprinimui gali būti naudinga ir vandens terapija“, – sako specialistė.
Anot jos, pasiruošimas prieš kelio sąnario endoprotezavimo operaciją gali reikšmingai pagreitinti reabilitaciją, todėl dar iki operacijos verta skirti dėmesio raumenų stiprinimui.
Jei reabilitacija nutrūko: ko galima pasiekti?
Net jei žmogus kurį laiką nesilaikė rekomendacijų arba reabilitacija vyko nenuosekliai, situaciją dažnai dar galima pagerinti. Vis dėlto, pasak kineziterapeutės, rezultatą labai lemia paties žmogaus sąmoningumas.
„Galbūt rezultatas nebebus toks geras, kaip būtų buvęs laikantis rekomendacijų nuo pat pradžių, tačiau situaciją tikrai galima pagerinti. Iš tikrųjų viską lemia paciento sąmoningumas“, – įsitikinusi L. Žukauskienė.
Ji pastebi, kad tokių situacijų pasitaiko retai – dažniausiai tai pavieniai atvejai. Kartais žmogų į reabilitaciją atlydi artimieji, kad paskatintų ir padėtų laikytis režimo. Vis dėlto, kaip pabrėžia specialistė, pratimus pacientas turi atlikti pats.