Jis ilgai mąstė apie galimybę pasinaudoti pagalba nusižudyti, nes vyro sveikata vis blogėjo. Pernai rudenį jis priėmė sprendimą.
Šaltą gruodžio dieną Martinas nusiuntė SMS žinutę savo tėvams, gyvenantiems netoliese, ir paprašė jų atvykti. Tėvai atsisėdo prie virtuvės stalo ir vyras jiems viską papasakojo.
„Aš verkiau, buvo sunku kalbėti. Jie, žinoma, buvo liūdni, bet mane suprato. Jie matė kasdienę kovą ir kaip blogėja mano būklė“, – sakė Martinas Larssonas.
Naujosios Zelandijos gyventojai referendume pritarė eutanazijos įteisinimui
Pasireiškė išsėtinė sklerozė
2019 m., vyrui buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė. Jam tebuvo 22-eji. Martinas buvo ką tik gavęs dailidės darbą, apie kurį svajojo nuo seno.
„Atrodė, kad visas gyvenimas dar prieš akis. Pradėjau dirbti ir išsikrausčiau iš tėvų namų, bet netrukus pasireiškė ligos simptomai“, – pasakojo Martinas.
Iš pradžių jis pradėjo šlubuoti ir nebegalėjo žaisti ledo ritulio.
Susiję straipsniai
Jis pajėgė dirbti dar keletą metų, bet 2022 m. sausį Martino kūnas pasidavė.
„Aš negalėjau vaikščioti. Turėjau naudotis vežimėliu, o mano rankos vis labiau silpo. Dabar aš beveik negaliu naudotis kaire ranka, o dešinė vis silpsta“, – sakė jis.
Būklė blogėja
Martinas paaiškino, kad liga sukelia smegenų nuovargį ir riboja jo judrumą – netrukus jis nebegalės pajudinti nieko žemiau pečių.
Vyras taip pat kenčia nuo raumenų spazmų.
„Aš galiu nueiti miegoti pavargęs, bet pabusti dar labiau pavargęs. Net jei nori kažką daryti, neturi tam jėgų. Iš esmės liga paveikė tik mano raumenis, galva vis dar veikia, bent tokia paguoda“, – paaiškino Martinas.
Kai jam buvo diagnozuota liga, jis dar turėjo vilties.
„Iš dalies palengvėjo, kad mano simptomams buvo suteiktas pavadinimas. Be to, yra puikių vaistų, kurie lėtina ligos progresavimą. Dauguma žmonių, sergančių išsėtine skleroze, džiaugiasi gana normaliu gyvenimu“, – sakė jis.
Tačiau, skirtingai nuo daugelio kitų šia liga sergančių žmonių, Martinui išsėtinė sklerozė greitai perėjo į antrą stadiją. Nėra neįprasta, kad jauni žmonės suserga išsėtine skleroze, tačiau paprastai simptomai blogėja daug lėčiau.
„Man pakliuvo labai agresyvi forma. Jos negalima sulėtinti. Jaučiuosi beviltiškas, kai stengiuosi iš visų jėgų, bet kūnas toliau silpsta“, – atviravo Martinas.
Savo istoriją pasakoja „Facebook“
Rudenį jis gavo blogų žinių. Vyras patyrė stuburo lūžius ir sako, kad jo skeleto būklė yra prasta.
Jis jau anksčiau galvojo apie eutanaziją, bet po šito apsisprendė galutinai.
Pasikalbėjęs su tėvais, Martinas „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo apie savo ligą ir paaiškino sprendimą baigti gyvenimą.
„Mano mintys apie savižudybę su pagalba kyla dėl to, kad nebegaliu pakęsti savo kūno ir ligos, kuri jį naikina. Aš praradau svarbiausią dalyką gyvenime – savo sveikatą. Pavargau apsimetinėti, tikėtis ir gyventi kūne, kuris nebeatrodo mano“, – rašė jis.
Anksčiau jis beveik niekuo nesidalydavo socialiniuose tinkluose.
„Buvo labai baisu pasakyti žmonėms, kad jaučiuosi blogai. Daugelis žinojo, kad sergu, bet nežinojo, kiek rimta yra mano liga. Kai pasakiau tėvams, vos galėjau pasakyti, kaip iš tikrųjų jaučiuosi. Bet po to pradėjau rašyti apie savo jausmus ir tapo lengviau išreikšti savo mintis.
Eutanazija Šveicarijoje
Dabar jis užsirašė Šveicarijos kliniką, kuri siūlo eutanaziją. Prieš suteikiant leidimą, jį įvertins gydytojas.
Po to jis galės užsisakyti eutanazijos procedūrą, bet Martinas neįsivaizduoja, kada tai įvyks.
„Žinoma, tikiuosi, kad niekada neteks ten eiti, bet gera žinoti, kad yra tokia galimybė, jei pasieksiu tašką, kai nebegalėsiu susidoroti. Neįmanoma pasakyti, kaip mano liga klostysis ateityje. Jei atsiras naujų vaistų, tiesiog išsirašysiu iš klinikos“, – sakė vyras.
Jis priduria, kad ir pats dar sunkiai suvokia kokioje kryžkelėje atsidūrė.
„Tai neatrodo kaip realybė. Tai nėra kažkas, apie ką kas nors turėtų galvoti, bet, deja, aš atsidūriau tokioje situacijoje“, – paaiškino Martinas.
Parengta pagal Expressen.se inf.