Ji paaiškino, kad neuromokslas tiria ne tik smegenis, bet ir nervų sistemą. Jei jos nebūtų žmogus, pasitelkęs smegenis, suvoktų, kad turi pirštus, bet be nervinių jungčių negalėtų pirštų pajudinti.
„Jei nėra nervų, nebus ir jokių judesių. Jei, neduok Dieve, žmogus patenka į avariją, jis nebejudina, nesvarbu, kad raumenys sveiki. Viskas yra susiję su nervų sistema“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo V. Vengelienė.
Pasak profesorės, žmogus linkęs į priklausomybes, nes yra biorobotas, kuris veikia cheminėmis jungtimis.
VDA praneša: alkoholio vartojimas Lietuvoje – mažiausias per dešimtmetį
„Dėl to, kad turime sąmonę, mums atrodo, kad kiekvienas esame pasaulio centras ir mes viską kontroliuojame. Iš tikrųjų viskas valdoma už mus, tiesiog mes tai suvokiame ir kad čia buvo mūsų sprendimas taip daryti. Bet tai net nebuvo mūsų sprendimas, nes tos visos jungtys šiuo momentu yra nusistovėjusios.
Viskas yra atvirkščiai: sprendimas yra padaromas ir po to mes nusprendžiame, kad čia buvo mūsų sprendimas“, – paaiškino V. Vengelienė.
Susiję straipsniai
Vaikai – baltas popieriaus lapas
Seksas, lošimai, alkoholis, internetas, rūkalai – buitiškai sakoma, kad priklausomybių būna įvairių. Tačiau profesorė paaiškino, kad „priklausomybės“ terminą visų pirma taikyti pradėjo psichiatrai, apibrėžti nesveikam žmogaus santykiui su cheminėmis medžiagomis. Todėl, pavyzdžiui, lošimo problemai ši sąvoka netinka.
„Jei mes praplečiame tą terminą, tada esame priklausomi nuo labai daug ko. Aš esu priklausoma nuo oro, nuo maisto. Tai gal mes naudokime terminus taip, kaip juos sugalvojo, o lošimams ir internetams reikia sugalvoti kitas sąvokas“, – siūlė V. Vengelienė.
Ji tęsė, kad polinkis į priklausomybę 50 proc. yra nulemtas genetikos. Todėl verta žvalgytis į artimiausius gimines – tėvus, dėdes, tetas. Bet jokie genetiniai tyrimai neparodys, kad žmogus turi DNR užkoduotą polinkį į priklausomybę.
Ir vien bloga genetika nėra nuosprendis. Kiti 50 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių.
„Visų pirma, reikia, kad būtų priėjimas. Tarkime, jei mūsų šalyje nėra kaktusų, mes niekada ir nebūsime nuo jų priklausomi. Kitoje šalyje gal alkoholio niekas negamina, tai nebus ir priklausomybės nuo alkoholio“, – sakė V. Vengelienė.
Ji pridūrė, kad didžiausias aplinkos rizikos veiksnys – užaugti aplinkoje, kurioje vartojamos priklausomybę sukeliančios medžiagos.
„Vaikas nežino, kas yra pasaulis. Tada jam tų dalykų vartojimas atrodo normalu, ypatingai jei tėvai naudoja. Kodėl tuomet nepabandžius?“, – dėstė profesorė.
Ji pabrėžė, kad vaikai tarsi baltas popieriaus lapas, todėl be galo svarbu, kokį pavyzdį jiems rodo suaugusieji.
Pasak neuromokslininkės, priklausomybės galima atsikratyti tik suformavus alternatyvų atpildo mechanizmą. Vieniems tai gali būti altruistinis pasiekimas, kitiems – raumenų užsiauginimas. Labai padeda ir aplinkinių paskata.
„Mes esame socialiniai gyvūnai. Melas sakyti, kad kitų nuomonė man nerūpi. Socialiniai gyvūnai negali išgyventi vieni, jiems reikia kitų pagalbos“, – sakė V. Vengelienė.
Paneigė vidinę valią
Priklausomybių neurobiologiją ir psichikos sutrikimų mechanizmus tirianti neuromokslininkė pabrėžė, kad žmogus negali atsisakyti žalingų įpročių vien valios pastangomis. Pasak jos, „vidinė valia“ apskritai neegzistuoja.
O kodėl kartais žmonėms pavyksta, pavyzdžiui, mesti rūkyti?
„Reiškia, kad mūsų kūnas yra tam pasiruošęs. Jam yra negerai dėl kažko ir jis sugeba tą dalyką pakeisti.
Arba kažkas aplinkoje tau padarė įtaką. Mes to nesuskaičiuojame, bet mus įtakoja absoliučiai viskas – kiekvienas prabėgantis vaikas turi įtakos.
Smegenys fiksuoja viską: „Va, koks gražus gyvenimas! Vaikai laksto, būtų ir man gerai turėti vaiką, gražų, mielą – tavo sprendimus įtakoja viskas. O tau atrodo, kad čia veikia kažkokia vidinė valia“, – dėstė V. Vengelienė.
Profesorė tęsė, kad Azijoje iki šiol kai kurie puikuojasi, kad gali gerti alkoholį. Kodėl? Mat daugelis azijiečių genetiškai netoleruoja alkoholio. Taip yra nes, alkoholis yra skaidomas į acetaldehidą. Tai – labai nuodinga cheminė medžiaga, kuri ardo baltymus.
„Alkoholis verčiamas į tą nuodą, bet kepenų fermentai labai greitai jį paverčia į acto rūgštį. O ji yra nekenksminga, pasišalina su šlapimu.
Būtent tas fermentas, kuris acetaldehidą verčia į acto rūgštį, pas azijiečius genetiškai yra labai neveiksmingas. Jie negali pašalinti acetaldehido ir taip apsinuodija, kad nėra pasirinkimo – jie negali gerti“, – aiškino V. Vengelienė.