Medikai sako, kad lėtiniai miego sutrikimai neturėtų pirmiausia gydomi vaistais. Jei savarankiški įpročių pokyčiai nepadeda, yra kitas efektyvus metodas. Deja, jo prieinamumas mūsų šalyje šlubuoja.

Nors nėra atlikta populiacinių tyrimų, kurie atskleistų lėtinės nemigos paplitimą Lietuvoje, tačiau sociologinės apklausos rodo didelio masto problemą.

„Kas trečias žmogus skundžiasi nemiga, o epizodine nemiga – turbūt, dvi trečiosios mūsų visuomenės“, – sakė psichologė, psichoterapeutė, biomedicinos mokslų daktarė Alicja Juškienė.

Jai antrino ir Lietuvos miego draugijos prezidentė, gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė.

[[ge:lrytas:lrytas:40325700]]

„Nemigos pandemiją turime jau seniai. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje yra didžiulis migdomųjų suvartojimas. Labai džiaugiuosi, kad šį bei tą pavyko nuveikti mažinant priklausomybę nuo migdomųjų, ne visai tinkamų vaistų skyrimą ir padedant pacientui ieškoti alternatyvų“, – sakė E. Pajėdienė spaudos konferencijoje, kurią tarptautinės miego dienos proga surengė Seimo narys Saulius Čaplinskas.

A. Juškienė pabrėžė, kad pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymas – nemedikamentinis. „Konkrečiai – kognityvinio elgesio terapija. Tam turėtų būti apmokyti specialistai. Lietuvoje kognityvinės elgesio terapijos specialistai – terapeutai, psichoterapeutai – yra apmokyti taikyti šitą metodą, bet turėkime omenyje, kad tik dalis jų dirba sveikatos priežiūros įstaigose. Didesnė jų dalis dirba privačiame sektoriuje, todėl tinkamas lėtinės nemigos gydymas nėra labai pasiekiamas“, – pastebėjo A. Juškienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41642867]][[ge:lrytas:lrytas:41646758]][[ge:lrytas:lrytas:41724262]]

Jos teigimu, valstybė turėtų teikti didesnį prioritetą tokių specialistų parengimui ir jų integracijai į sveikatos priežiūros sistemą.

Svarbiau už maistą

A. Juškienė pasakojo, kad Lietuvoje yra parengti emocinės gerovės konsultantai. Žmonės gali į juos kreiptis – bus suteiktas anonimiškumas ir 8 nemokamos konsultacijos.

Tai skirta gyventojams, kuriuos vargina ikiklinikiniai simptomai: nerimas, depresiškumas arba nemiga.

„Jeigu specialistai atpažins, kad tai yra nemiga su gretutinėmis ligomis, tokie žmonės bus nukreipti į kitą sveikatos priežiūros sistemos lygmenį, atitinkamus specialistus“, – paaiškino A. Juškienė.

Ji akcentavo, kad ir pats žmogus turėtų skirti dėmesio miegui, nes jis gyvybiškai reikalingas.

„Be ko žmogus negali funkcionuoti? Pirmas momentas – be deguonies. Ištvers tik keletą minučių. Be vandens – tik keletą parų. Ir trečias veiksnys – be miego, maksimaliai dvi savaites.

Net maistas yra tik ketvirtoje ar dar žemesnėje vietoje. Turėkime omeny, labai svarbu, kad miegas būtų prioritetas. Kokiu lygmeniu turėtume taikyti prevenciją? Matyt, apmokyti tėvus, kad jie augintų vaikus ir diegtų jiems miego ritualus.

Tada jau ugdymo įstaigose – darželiuose, mokyklose – ta prevencija gali būti vykdoma visuomeniniu lygmeniu“, – pasakojo A. Juškienė.

[[ge:lrytas:lrytas:41738040]]

Psichoterapeutė pabrėžė, kad kiekvienas turėtų pasirūpinti savo miego higiena, ne tik jo trukme, bet ir reguliarumu.

„Nes tai lemia mūsų fizinę sveikatą ir turi didžiulę įtaką psichologinei sveikatai. Aš esu psichologė-psichoterapeutė ir daugelis žmonių, kurie ateina skųsdamiesi dėl psichologinių sunkumų, problemų arba sutrikimų, visi iki vieno kažkokiame lygmenyje skundžiasi miego sutrikimu. Nuo nedidelio iki reikšmingo, kuris gali būti kvalifikuotas kaip lėtinė nemiga“, – sakė A. Juškienė.

Ji pridūrė, kad tinkamas miegas lemia smegenų ir apskritai viso organizmo ilgaamžiškumą.

Miego atakos – narkolepsijos požymis

E. Pajėdienė išskyrė retesnę ligą, kurią per mažai atpažįsta sveikatos priežiūros specialistai, tiek visuomenė. Pasak E. Pajėdienės, Lietuvoje yra visos galimybės diagnozuoti ir gydyti narkolepsiją.

„Narkolepsija yra neurologinė miego liga, pasireiškianti jauno amžiaus žmonėms. Viena grupė yra paaugliai, o kita – 30–40 metų amžiaus darbingi žmonės.

[[ge:lrytas:lrytas:41738054]]

Liga pasireiškia staigiais raumenų silpnumais, didelėmis miego atakomis, taip pat fragmentuotu miegu, su dažnais pabudimais naktį, ryškiais sapnais, galimomis vaizdinėmis haliucinacijomis“, – pasakojo E. Pajėdienė.

Ji tęsė, kad liga sėkmingai diagnozuojama – tiriama, ar smegenų skystyje nėra biožymenų, būdingų narkolepsijai. Tokie tyrimai atliekami Kauno klinikose, savo pacientų mėginius čia siunčia ir latviai.

„Diagnozuoti galime, turime kompensuojamą gydymą, taip pat tikimės, kad į mus atsisuks Europos ekspertai ir pasiūlys dalyvauti klinikiniuose tyrimuose su naujausiais vaistais, kurie iš principo keičia ligos eigą ir pacientų gyvenimo kokybę“, – sakė E. Pajėdienė.

Mokslų daktarė prašo nemigą gydyti ne vaistais: įvardijo veiksmingą metodą, kurį žino mažai lietuvių