Jiems rekomenduojama speciali FODMAP dieta. Šios esmė – sumažinti tam tikrų angliavandenių (vadinamų FODMAP) kiekį, kuriuos žarnynas prastai pasisavina. Todėl juos fermentuoja žarnyno bakterijos, gaminasi dujos, į žarnyną pritraukiama daug vandens. Rezultatas – pasireiškia nemalonūs simptomai.
FODMAP, kurių yra tokiuose maisto produktuose kaip svogūnai, česnakai, obuoliai, kviečiai ir kai kurie pieno gaminiai, kiekio mažinimas gali pagerinti savijautą. Dieta paprastai apima šių maisto produktų laikiną atsisakymą. Tuomet palaipsniui jie vėl įtraukiami į racioną, siekiant nustatyti, kurie produktai sukelia simptomus konkrečiam žmogui. Daugeliui tai padeda. Tačiau naujas tyrimas bandė išsiaiškinti, kodėl nemažai žmonių FODMAP dieta neveikia.
Nustatyta, kad FODMAP dietos veiksmingumas DŽS priklauso ne tik nuo maisto, bet ir nuo to, kaip žarnynas bei smegenys veikia kartu.
„Odontologai pataria“: kaip įpratinti vaikus valyti dantis?
DŽS paveikia smegenų ir žarnyno sąveiką. Tarp jų sklindantys signalai reguliuoja žarnyno jautrumą ir simptomų stiprumą.
Maistas svarbus, tačiau tai tik dalis vaizdo. Smegenys taip pat gali sustiprinti arba sumažinti simptomus, priklausomai nuo streso, nerimo dėl žarnyno simptomų ir lūkesčių, kaip organizmas reaguos.
Susiję straipsniai
Tarptautinė mokslininkų komanda šešis mėnesius stebėjo 112 suaugusių žmonių, sergančių DŽS ir besilaikančių FODMAP dietos. Dalyviai tarėsi su dietologais, laikinai atsisakė tam tikrų produktų, palaipsniui juos vėl įtraukė ir gavo personalizuotas rekomendacijas.
Tyrėjai kreipė dėmesį į simptomų stiprumą, gyvenimo kokybę ir psichologinius veiksnius, pavyzdžiui, nerimo lygį. Jie naudojo statistinį modeliavimą, kad nustatytų, kas lėmė dalyvių savijautos pagerėjimą.
Ką pastebėjo tyrėjai?
Kai kurių žmonių savijauta pagerėjo greitai ir išliko geresnė. Kitų savijauta pagerėjo tik nežymiai arba visai nepagerėjo, net ir baigus visus dietos etapus. Pasak tyrėjų, psichologiniai veiksniai nulėmė, ar dieta buvo veiksminga.
Svarbu tai, kad svarbu buvo ne tik tai, ką žmonės valgė, bet ir tai, kaip jie galvojo apie savo simptomus ir taikomą metodą.
Žmonės, kurie manė, kad dieta padės, labiau linkę pasveikti. Taip vadinamas „gydymo lūkestis“ pastebimas įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriaus laukuose.
Pacientai, kuriems būdingas didelis su žarnynu susijęs nerimas, rečiau pajaučia pagerėjimą. Tai reiškia, kad jie labai nerimavo dėl savo žarnyno ir jautriau reagavo į įprastus pojūčius, pavyzdžiui, dujų kaupimąsi.
Žmonės, kurie jautėsi labiau kontroliuojantys savo simptomus, irgi linkę pasijusti geriau.
Tai nereiškia, kad dirgliosios žarnos sindromas yra „tik paciento galvoje“. Simptomai yra realūs ir gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui.
Žarnynas ir smegenys yra glaudžiai susiję. Stresas ir nerimas gali pakeisti žarnyno jautrumą ir simptomų stiprumą – pavyzdžiui, daugelis žmonių sako, kad streso metu jaučia „drugelius“ skrandyje.
Ką duoda tyrimo rezultatai?
Šiuo metu DŽS gydymas paremtas bandymų ir nesėkmių metodu, pirmiausia bandoma keisti mitybą, o prireikus – taikyti psichologinę terapiją.
Naujasis tyrimas rodo, kad galbūt vertėtų persvarstyti šį požiūrį.
Kai kuriems žmonėms gali būti naudingesni psichologiniai metodai, tokie kaip streso mažinimas arba kognityvinė elgesio terapija (KET). Jie gali padėti žmonėms permąstyti nepageidaujamas mintis apie savo žarnyną ir sumažinti nerimą.
Vieniems gali užtekti tik dietos. Bet nemažai žmonių gali prireikti abiejų metodų derinio. Geriau supratę šiuos skirtumus, medikai galėtų geriau parinkti žmonėms tinkamą gydymo būdą.
Galiausiai, gerinant DŽS simptomų kontrolę, svarbiausia ne rasti tobulą dietą. Svarbiau suprasti, kaip žarnynas ir smegenys veikia kartu, ir panaudoti tai tinkamiausiam metodui parinkti.
Parengta pagal „The Conversation“ inf.