Balandis – stemplės vėžio žinomumo mėnuo, rašoma NVC pranešime žiniasklaidai.
„Viskas pasijuto gana staigiai. Bevalgydamas negalėdavau nuryti maisto. Bet po truputį dar pavykdavo. Po poros savaičių maisto praryti jau visai negalėjau. Tada kreipiausi į gydytoją, man buvo atlikti tyrimai. Paaiškėjo, kad stemplėje yra auglys. Tada kreipėmės į Nacionalinį vėžio centrą. Ten man buvo taikyta chemoterapija, atlikta operacija, tuomet – vėl taikyta chemoterapija. Valgyti galėjau tik skystą maistą pro vamzdelį“ – pasakoja P. Broga.
Vyrui buvo diagnozuota III stemplės vėžio stadija. Po gydymo P. Broga yra stebimas medikų: kas tris mėnesius jam atliekami tyrimai. Vyras sako po truputį grįžtantis į kasdienę rutiną.
„Odontologai pataria“: ar ikivėžinis susirgimas burnoje – nuosprendis?
„Jaučiuosi visai normaliai, tik valgyti sunkoka, reikia labai gerai sukramtyti maistą. Miegoti galiu tik pusiau sėdėdamas, kitaip kyla skrandžio rūgštys. Visu kitu užsiimu, kaip ir iki ligos, tik gal kiek greičiau pavargstu. Dabar su žmona išvykome iš Vilniaus gyventi į sodybą, tai čia ir sukiojuosi, yra visokių darbų,“– sako vilnietis. Vyras taip pat pasakoja seniau daug rūkęs – sutraukdavo po du pakelius cigarečių per dieną. Prieš maždaug 15 metų vyras rūkyti metė. P. Broga dėkoja Nacionalinio vėžio centro specialistų komandai.
„Esu labai patenkintas gydymu Nacionaliniame vėžio centre, man labai pasisekė, kad patekau pas daktarą Augustiną Baušį. Po operacijos gana greit atsigavau, po dviejų dienų jau pradėjau vaikščioti“, – pasakoja P. Broga.
Susiję straipsniai
Anot Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr. Augustino Baušio, šio paciento atvejis buvo sudėtingas – jis atvyko jau nebegalėdamas valgyti, todėl pirmiausia reikėjo užtikrinti mitybą ir paruošti jį intensyviam gydymui.
„Vėliau buvo pradėtas priešoperacinis gydymas, o galiausiai atlikta didelės apimties, tačiau minimaliai invazinė operacija. Visa tai reikėjo įgyvendinti per ribotą laiką, nes liga jau buvo pažengusi, o delsimas galėjo panaikinti galimybę taikyti radikalų gydymą. Džiugu, kad gydymas praėjo sklandžiai – tai visos komandos darbo rezultatas. Prie paciento priežiūros prisidėjo pilvo ir krūtinės chirurgai, tokias operacijas visuomet atlieka 4–5 chirurgų komanda, o ne pavieniai chirurgai, onkologai, dietologai, radiologai, patologai, reabilitacijos specialistai, slaugos personalas ir kiti specialistai. Šiuo metu pacientas sėkmingai stebimas po gydymo,“ – komentuoja dr. A. Baušys.
Gydytojas ragina žmones būti atidžius savo sveikatai ir, pasireiškus simptomams, nedelsiant kreiptis į medikus.
„Kadangi balandis yra stemplės vėžio žinomumo mėnuo, norėčiau paraginti žmones atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Jei pasireiškia rijimo sutrikimai, skausmas ar spaudimas krūtinėje, nepaaiškinamas svorio kritimas, virškinimo sutrikimai ar rėmuo, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba stiprėja, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti nustatytas stemplės vėžys gali būti sėkmingai gydomas,“ – sako dr. A. Baušys.
Plačiau apie stemplės vėžio simptomus, diagnostiką ir gydymą – interviu su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytoju dr. Augustinu Baušiu.
– Daktare, kokie yra ankstyvieji stemplės vėžio simptomai, į kuriuos žmonės turėtų atkreipti dėmesį?
– Stemplės vėžys gali pasireikšti įvairiais simptomais: rijimo sutrikimais – jaučiamu sunkumu ar skausmu ryjant tiek maistą, tiek skysčius, skausmu, spaudimo ar deginimo pojūčiu krūtinėje, nepaaiškinamu svorio kritimu, virškinimo sutrikimais ar rėmeniu, ypač jei šie simptomai atsirado neseniai arba tapo intensyvesni, nei įprastai. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir kosulys ar balso prikimimas. Deja, ankstyvosiose stadijose ši liga gali nesukelti jokių simptomų.
– Kaip dažnai stemplės vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje?
– Deja, ankstyvosiose stadijose stemplės vėžys diagnozuojamas gana retai – gerokai dažniau liga nustatoma jau pažengusiose III–IV stadijose.
– Kokios pagrindinės priežastys, dėl ko stemplės vėžys gali būti diagnozuojamas vėlyvesnėse stadijose?
– Visų pirma, stemplės vėžys gali ilgą laiką vystytis, nesukeldamas jokių simptomų – jie dažniausiai išryškėja tik tuomet, kai navikas yra gerokai padidėjęs ir, pavyzdžiui, susiaurina stemplės spindį, sukeldamas rijimo sutrikimus. Diagnostiką apsunkina ir tai, kad šios ligos simptomai nėra specifiniai, todėl juos pajutę žmonės ne visada skuba kreiptis į gydytoją. Be to, nėra ankstyvos stemplės vėžio diagnostikos programos, tad liga dažniausiai nustatoma tik tada, kai simptomus pajutęs pacientas kreipiasi į medikus.
– Kokie yra pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai? Kaip galima maksimaliai juos sumažinti?
– Pagrindiniai stemplės vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir gastroezofaginio refliukso liga (dažnai vadinama rėmeniu). Šiuos rizikos veiksnius turintys žmonės turėtų būti ypač atidūs ir stebėti galimus simptomus. Kaip matyti, daugelio šios ligos rizikos veiksnių galima išvengti sąmoningais pasirinkimais, jų atsisakant. Todėl sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti stemplės vėžio riziką.
– Daktare, kaip diagnozuojamas stemplės vėžys?
– Stemplės vėžys diagnozuojamas atlikus biopsiją, kuri paimama ezofagogastroduodenoskopijos, t. y. viršutinio virškinamojo trakto endoskopinio tyrimo, metu. Nustačius stemplės vėžį, papildomai atliekami įvairūs tyrimai ligos išplitimui įvertinti ir tinkamiausiam gydymo būdui parinkti – kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija, bronchoskopija, stemplės rentgeninis tyrimas, diagnostinė laparoskopija ir kiti.
– Kaip stemplės vėžio gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos?
– Stemplės vėžio gydymo kertiniu metodu išlieka chirurgija – neretai tai vienintelis būdas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo. Kai kuriais atvejais alternatyva gali būti radikalus chemospindulinis gydymas, kai derinama radioterapija ir chemoterapija. Konkretus gydymo būdas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į naviko tipą (dažniausiai stemplėje diagnozuojamos adenokarcinomos ir plokščialąstelinės karcinomos), jo lokalizaciją bei bendrą paciento būklę. Šiuolaikinis stemplės vėžio gydymas yra kompleksinis.
Chirurginis gydymas, kaip pirmasis pasirinkimas, taikomas tik labai ankstyvose ligos stadijose. Tokiais atvejais kartais sudėtingą, didelės apimties operaciją, atliekamą per pilvo, krūtinės, o kartais ir kaklo prieigas, gali pakeisti mažesnės apimties endoskopinė procedūra, kai navikas pašalinamas iš stemplės vidaus.
Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų vakarietiškų šalių, liga dažniau diagnozuojama jau lokaliai pažengusi. Tokiais atvejais prieš operaciją skiriamas chemoterapinis arba chemospindulinis gydymas, po kurio atliekama operacija. Kai kuriais atvejais chemoterapija taikoma ir po operacijos.
Svarbu paminėti, kad stemplės vėžiu sergantys pacientai dažnai susiduria ne tik su pačia liga, bet ir su mitybos nepakankamumu, bendros fizinės būklės pablogėjimu bei gretutinėmis ligomis. Dėl šios priežasties gydymas planuojamas ir vykdomas daugiadalykėje komandoje, kurią sudaro ne tik pilvo ir krūtinės chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai, bet ir dietologai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai bei psichologai.
Svarbų vaidmenį taip pat atlieka gydytojai radiologai, vertinantys ligos išplitimą, bei patologai, nustatantys naviko tipą ir savybes, padedančias parinkti tinkamiausią gydymą. Esant poreikiui, į gydymo komandą įtraukiami ir kitų sričių specialistai.
Deja, ligai išplitus į kitus organus ir diagnozavus ją jau IV stadijos, dažniausiai taikomas sisteminis gydymas – chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija, siekiant kuo ilgiau prailginti pacientų išgyvenamumą ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tinkamiausia gydymo taktika parenkama specializuotuose vėžio gydymo centruose veikiančiose daugiadalykėse komandose.
– Kaip stemplės vėžys gydomas NVC? Galbūt yra kokių nors naujienų, kurios ženkliai pagerina gydymo prognozes?
– Nacionaliniame vėžio centre gydoma itin daug pacientų sergančių skrandžio ar stemplės vėžiu, todėl čia sutelktos visos reikiamos priemonės ir patirtis sudėtingam ir kompleksiniam stemplės vėžio gydymui.
Čia jau daugelį metų atliekamos stemplės operacijos – tiek tradiciniu atviruoju būdu, tiek minimaliai invaziniais metodais, taip pat prieinama šiuolaikinė chemoterapija ir radioterapija. Be to, centre nuolat vykdomi klinikiniai tyrimai, suteikiantys pacientams galimybę gauti modernų gydymą dar iki jam tampant plačiai prieinamam visuose vėžio gydymo centruose.
– Kodėl svarbu po gydymo stebėti pacientą? Kokios priemonės padeda užkirsti kelią ligos pasikartojimui?
– Stemplės vėžys yra agresyvi liga, todėl net ir taikant modernų gydymą išlieka jos atsinaujinimo rizika, ypač kai liga diagnozuojama pažengusiose stadijose. Šią riziką mažina sėkmingai pritaikytas gydymas, tačiau jis dažnai būna intensyvus ir sudėtingas, todėl ne visi pacientai gali jį pilnai toleruoti.
Gydymo toleranciją didina gera bendra fizinė būklė, aktyvumas gydymo metu ir psichologinis atsparumas. Todėl sveika gyvensena, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir tinkamas darbo bei poilsio režimas yra svarbūs ne tik sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms – tai padeda mažinti ligų riziką, o joms atsiradus – didina sėkmingo gydymo galimybes.
Ačiū už pokalbį.