Netikėta Z kartos kova su stresu: į rankas čiumpa specialų pagalbos krepšį

„Pradėjau pilti prakaitas ir negalėjau savęs nuraminti, – „The New York Post“ pasakojo H. Fowles. – Nieko, ką paprastai darau – pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ar gulėjimas tamsioje patalpoje – neveikė.“

Tada ji pamatė krepšį.

Vos prieš kelias savaites H. Fowles ir jos terapeutas buvo surinkę nedidelį, greitai pasiekiamą rinkinį, pripildytą daiktų, padedančių nuraminti protą, kai užklumpa nerimas – idėja, su kuria ji pirmą kartą susidūrė, naršydama „TikTok“.

Dabar ji paėmė tą rinkinį, nurijo vaistus nuo nerimo ir prispaudė šaltą kompresą prie kaklo. Ji įjungė mažą nešiojamą ventiliatorių, leisdama vėsiam orui glostyti veidą, o kita ranka suspaudė dygliuotą žaislą – jausdama, kaip jo dantukai įsigręžia į delną. Panika pradėjo slopti.

„Per 10 minučių sugebėjau nusiraminti ir užmigti. Paprastai tai neįvyksta taip greitai, – sako H. Fowles. – Niekada nebūčiau pagalvojusi turėti šių daiktų, kol nesusikūriau to krepšio. Tai viską pakeitė – naudoju jį nuolat.“

Kiti jos amžiaus žmonės randa palengvėjimą tuo pačiu būdu.

Vadinkite juos nerimo krepšiais, panikos maišeliais, nusiraminimo rinkiniais – kad ir kaip juos pavadintumėte, šie savos gamybos rinkiniai sparčiai populiarėja internete, ypač tarp Z kartos moterų.

Nesunku suprasti, kodėl. Apklausus beveik 1 000 18–26 metų amžiaus amerikiečių, 61 proc. nurodė, kad jiems diagnozuotas nerimo sutrikimas, o 43 proc. teigė, kad bent kartą per mėnesį patiria panikos priepuolį. Ir nors daugelis, norėdami susidoroti su šia problema, kreipiasi į psichologinę pagalbą ir vartoja vaistus, šios priemonės ne visada padeda kritiniu momentu.

„Tokie dalykai kaip sąmoningumas ir kūno skenavimas yra puikūs, bet reikia nepamiršti jų daryti, – sako gydytoja ir elgsenos neurobiologė dr. Kyra Bobinet. – Kai esate tokioje aplinkoje kaip mūsų dabartinė, kur vyrauja hiperstimuliuojančių veiksnių audra, nebūtinai turėsite galimybę prisiminti, kad reikia daryti tuos dalykus.“

Ir čia į pagalbą ateina nerimo krepšiai. Turėti savireguliacijos priemones po ranka didelio streso ir jutiminės perkrovos akimirkomis, pasak K. Bobinet, yra genialu.

„Tai būdas nukreipti dėmesį ir nuraminti, – paaiškino ji. – Tai sukuria kitus pojūčius, į kuriuos galima sutelkti dėmesį, kad nesijaustumėte nebūtumėte visiškai užvaldyti savo nerimo ar depresijos apimto proto greitų impulsų.“

Vadinamoji „nerimo karta“ patiria rekordiškai didelį psichologinį stresą. 2023 m. „Gallup“ apklausa parodė, kad beveik pusė 12–26 metų amžiaus jaunuolių teigia, jog dažnai arba visada jaučia nerimą.

24-metė Stefany Staples iš Atlantos, Džordžijos, nerimą pradėjo jausti 2024 m., o dėl fizinių simptomų, įskaitant širdies plakimą, ji ne kartą atsidūrė ligoninėje. „Maniau, kad nerimas – tai tiesiog pernelyg daug mąstymo ir didžiulis apsunkinimas, – sakė S. Staples. – Bet tai kur kas daugiau nei tik tai.“

Nerimo sutrikimų simptomai gali labai skirtis, bet jie dažnai apima pernelyg didelį, nesuvaldomą nerimą. Neramumą, greitą širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį, galvos svaigimą ir dusulį.

Kai vaistai nelabai tepadėjo, S. Staples kreipėsi patarimo į internetą – ir buvo įkvėpta sukurti savo nerimo krepšį. Į savo mažą maišelį ji įsidėjo daiktų, padedančių jai susidoroti su nerimu, įskaitant levandų eterinį aliejų, raminantį nervus, ir rūgščius saldainius, kurių aštrus skonis nukreipia jos dėmesį nuo nerimą keliančių minčių.

„Tai padeda man susikoncentruoti, – sako S. Staples. – Tai tikrai išveda mane iš to nerimo ciklo, kuris vyksta mano galvoje.“

Greitos sensorinės intervencijos – pavyzdžiui, ledo pakuotės laikymas, saldainių čiulpimas ar net alkoholio servetėlės uostymas – gali sustabdyti didėjantį nervų sistemos sužadinimą, paaiškina klinikinė psichologė ir „Gemstone Wellness“ įkūrėja Čikagoje dr. Jenny Martin.

„Apskritai, nerimo krepšelio daiktai veikia nukreipdami dėmesį nuo minčių kilpų atgal į dabartį – atgal į kūną, – sako J. Martin, kuri šiuos rinkinius kuria kartu su savo pacientais. – Nė vienas iš šių įrankių neišsprendžia pagrindinės nerimo priežasties, bet jie gali būti stebėtinai veiksmingi kritiniais momentais – ypač kai derinami su platesniais įgūdžiais, pavyzdžiui, kognityviniu persvarstymu ar ekspozicijos darbu.“

Ne kiekviena priemonė tinka visiems. „Žinant, kas sukelia nerimo jausmą, lengviau nustatyti, kas gali padėti nuraminti jūsų „nerimo centrą“, – sako sertifikuota psichiatrė ir „Radial“ Pietryčių regiono medicinos direktorė dr. Mary Ellen Eller.

Tiems, kuriems nerimą sukelia pernelyg didelis dirginimas, pasak jos, gali padėti priemonės, ribojančios dirgiklių srautą – pavyzdžiui, triukšmo slopinimo ausinės ir raminančios muzikos klausymas.

Jei nerimą sukelia greitai besisukantys „o jeigu“ mintys, veiksmingesnės gali būti „įžeminimo“ technikos. „Tai gali būti stiprus sensorinis potyris – pavyzdžiui, mėtinė kramtomoji guma ar imbieriniai saldainiai, sąmoningai sutelkiant dėmesį į skonį, kvapą ir tekstūrą“, – sako M. Eller. – Žaisliukai ir tekstūruoti daiktai gali suteikti stiprią sensorinę liečiamąją patirtį.“

Ji rekomenduoja išbandyti įvairias technikas ramioje aplinkoje – kad išsiaiškintumėte, kas veikia geriausiai. Kai rasite veikiančias priemones, naudokite jas dažnai. „Kuo labiau jūsų smegenys išmoks susieti daiktus jūsų „nerimo krepšelyje“ su ramiomis mintimis, saugumo ir pasitikėjimo jausmais – tuo geriau jie veiks, kai jų labiausiai reikės“, – paaiškina ji.

23-ejų metų niujorkietei Carrie Berk užrašų knygutė ir rašiklis, skirti mintims užrašyti, padeda išlaikyti pusiausvyrą – tai praktika, kuri išgelbėjo jos gyvybę, kai ji pradėjo patirti nerimo ir OKS simptomus per COVID-19 pandemiją.

Jos rinkinyje yra ir kitų įprastų daiktų – pavyzdžiui, rūgščių saldainių, žaislinis žiedas ir aromaterapijos priemonių, taip pat kortelių su kvėpavimo pratimų nurodymais. „Nerimo krepšelis – tai tarsi jūsų asmeninis superherojaus įrankių rinkinys, – sako ji. – Svarbiausia – pasitelkti penkis pojūčius, kad sugrįžtumėte į dabartį, o ne tik gyventumėte savo mintyse.“

Prieš sudėdama rinkinį, C. Berk savireguliacijos priemonės buvo išsklaidytos. „Manau, kad turėti viską vienoje vietoje gali būti naudinga ir praktiškiau, – sako mergina. – Laikydami viską tvarkingai, kad galėtumėte atidaryti krepšį ir pasiekti tai, ko reikia, jūs jaučiatės turintys kontrolę akimirkoje, kuri kitaip atrodytų nekontroliuojama.“

„Nerimo krepšelis yra puiki idėja, padedanti pacientams, kenčiantiems nuo nerimo ir panikos priepuolių, – sako psichiatras ir Šiaurės Karolinos pažangiosios neuro-sveikatos instituto įkūrėjas dr. Vinay Saranga. – Tačiau laikui bėgant, pasveikimo tikslas yra palaipsniui sumažinti daiktų, kuriuos nešiojatės, skaičių – galbūt iki vieno ar dviejų, kurie telpa į rankinę ar kišenę – arba netgi išmokti apsieiti be krepšelio, kad netaptumėte visiškai nuo jo priklausomi.“

Nors 27-metė Cassie Rodgers iš Hillsboro Oregone turi didesnį nerimo krepšį, ji sumažino savo kasdienius būtiniausius daiktus iki vos dviejų. Pirmasis: levandų ir pipirmėčių aromaterapijos rašiklis, kuris, kaip ji sako, ją nuramina, jei jau ji yra panikos būsenoje.

Prieš pat užplūstant nerimui, ji visada turi po ranka ką nors, kas sužadintų skonio receptorius ir nukreiptų dėmesį – pavyzdžiui, kramtomąją gumą ar saldainius.

„Neseniai buvau parduotuvėje ir pajutau, kad tai artėja, – pasakoja ji. – Iš karto įsidėjau į burną porą mėtinių saldainių ir sugebėjau baigti apsipirkimą bei grįžti į automobilį, kol nerimas dar nepasiekė kulminacijos. Dėl šių priemonių sugebėjau save nuraminti.“

Vien tai, kad šie daiktai yra po ranka, suteikia C. Rodgers ramybę. „Tai leidžia man jaustis, kad sugebu susidoroti su viskuo, kas man gali nutikti“, – sako ji. Ir jos patarimas kitiems yra paprastas: jūs nesate vieni, ir nėra gėda paprašyti šiek tiek pagalbos.

„Žengti žingsnį atgal, kad paimtumėte savo rinkinį, nėra nesėkmė, – sako C. Rodgers. – Jūs naudojate šias priemones, kad įveiktumėte tai, ko negalime kontroliuoti.“