Gydytojai ragina neignoruoti organizmo signalų, nes ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę. Deja, kasos vėžys dažnai nustatomas vėlyvose stadijose, kai gydymo galimybės jau būna ribotos.
„Liga vystosi nepastebimai, nes simptomai gali būti neryškūs arba nespecifiniai. Todėl labai svarbu suprasti su vėžio rizika susijusius gyvenimo būdo veiksnius. Smulkūs, bet nuoseklūs įpročiai gali turėti lemiamą įtaką“, – sako Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbanti šeimos gydytoja Asiya Maula.
Ji priduria, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys kasos vėžio išsivystymą, yra rūkymas, alkoholio vartojimas ir nesveika mityba.
„Odontologai pataria“: skiepai nuo Žmogaus papilomos viruso – onkologinės ligos prevencija
Vienas iš mažiau žinomų kasos vėžio simptomų yra odos arba akių pageltimas, vadinamas gelta. Tai – ryškus įspėjamasis organizmo signalas.
Gelta dažnai lengviau pastebima pagal akis, ypač jei žmogaus oda yra tamsesnė. Taigi, prieš veidrodį vertėtų ne tik plaukus šukuoti, bet ir įsižiūrėti į akių baltymus. Gelta pasireiškia, kai organizme kaupiasi medžiaga, vadinama bilirubinu, o tai gali nutikti dėl kepenų ligos, tulžies akmenų ar kasos vėžio.
Susiję straipsniai
Dauguma pacientų neišgyvena 5 metų
Pasak organizacijos „Pancreatic Cancer UK“, kasos vėžys yra viena iš mirtiniausių vėžio formų – JK kasmet diagnozuojama apie 10 500 naujų susirgimo atvejų. Daugiau nei pusė kasos vėžio atvejų pasitaiko tarp 75 metų ir vyresnių žmonių. Ši statistika – įrodymas, kad vyresnio amžiaus gyventojams derėtų būti itin budriems.
Kasos vėžys išlieka viena baugiausių diagnozių. Mažiau nei 10 proc. pacientų išgyvena penkerius metus ar ilgiau po diagnozės nustatymo, teigia „Cancer Research UK“. Pagrindinė priežastis – vėlyva diagnozė, nes tokius simptomus kaip nuovargis, svorio kritimas ir virškinimo problemos lengva nurašyti mažiau rimtiems sveikatos sutrikimams.
Kiti simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: apetito praradimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ir karščiavimas. Taip pat gali pasireikšti virškinimo problemų, tokių kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir nevirškinimas, kartu su skausmu viršutinėje pilvo dalyje arba nugaroje.
Nors šie simptomai dažnai siejami su kitomis ligomis, neįprastų pokyčių niekada nereikėtų ignoruoti. Žmonėms patariama kreiptis į medikus, jei simptomai nepraeina kelias savaites, skubiau – jei pablogėja.
Galutinė išvada: kiekvienas, kuriam pasireiškia gelta, užsitęsęs vėmimas ar viduriavimas, turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Didelė tikimybė, paaiškės, kad šiuos simptomus sukėlė gyvybei nepavojingas sveikatos sutrikimas. Bet ne veltui sakoma, kad atsarga gėdos nedaro.
Parengta pagal Express.co.uk inf.