Apie tai, kodėl šis dokumentas svarbus Lietuvai, ką jis realiai gali pakeisti pacientams ir sveikatos sistemai, taip pat kokias spragas vis dar mato kardiologų bendruomenė, pranešime žiniasklaidai pasakoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas.
– Kodėl, Jūsų nuomone, šio plano prireikė būtent dabar ir kodėl tai svarbu ne tik sveikatos politikams ar gydytojams, bet kiekvienam žmogui?
– Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Europoje pasiglemžia daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ir pandemijos kartu sudėjus. Kasmet Europos Sąjungoje (ES) nuo jų miršta daugiau nei 1,7 milijono žmonių – tai penkios gyvybės kas valandą, kiekvieną parą, ištisus metus. Lietuva šioje niūrioje statistikoje ypač išsiskiria: mūsų šalyje nuo ŠKL miršta kas antras žmogus – 2024 m. jos sudarė 50,8 proc. visų mirčių priežasčių. Vyrų mirtingumas nuo šių ligų beveik dvigubai viršija ES šalių vidurkį.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
Taigi, kodėl „Saugių širdžių“ planas – būtent dabar? Manau, Europos Komisija pagaliau padarė tai, ką turėjo padaryti daugiau nei prieš dešimtmetį: aiškiai įvardijo, kad širdies ir kraujagyslių ligos nėra tik sveikatos apsaugos problema. Jos yra ekonominė, socialinė, politinė problema. Skaičiai šokiruoja – ŠKL kasmet ES kainuoja 282 mlrd. eurų. Tai daugiau nei kai kurios šalys išleidžia švietimui.
Ir dar svarbiau: šiuos planu kreipiamasi ne tik į išimtinai sveikatos priežiūros specialistus ar sprendimų priėmėjus, bet į kiekvieną žmogų. Nes pagal mokslininkų vertinimus net 80 proc. ŠKL yra išvengiama. Tai žinia, keičianti viską.
Susiję straipsniai
– Ką tokia žinia iš esmės keičia požiūryje į šias ligas – ir ar mes Lietuvoje dar per dažnai jas suvokiame kaip „neišvengiamą likimą“?
– Tai, ko gero, viena svarbiausių šio dokumento žinių. Ir taip, Lietuvoje vis dar gyvas mitas, kad širdies ligos yra kažkas, kas ateina su amžiumi, ir kad nuo jų nepaspruksi. Savo pokalbiuose su pacientais tai girdžiu nuolat.
Bet štai ką rodo moksliniai tyrimai: Lietuva, kuri šiandien pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES yra ketvirtoje vietoje, galėtų išsaugoti apie 13 000 gyvybių kasmet, jei taikytų veiksmingas šių ligų prevencijos priemones. Iš jų – apie 3 500 gyvybių, kurias prarandame dėl išeminės širdies ligos ir daugiau nei 1 300 dėl insulto. Tai nėra abstraktūs skaičiai. Tai realūs žmonės – tėvai, artimieji, draugai.
Skandinavijos šalys prieš keletą dešimtmečių taip pat turėjo labai aukštą mirtingumą nuo ŠKL. Tuo metu jos nusprendė, kad tai nėra likimas. Buvo keičiama gyvensena, mityba, kovojama su rūkymu, stiprinama ligų prevencija. Per 30 metų jų mirtingumas nuo ŠKL sumažėjo perpus.
Lietuva turi tokį pat potencialą. Tačiau tam reikia visuotinio susitarimo – visuomenės, politikų, verslo ir, žinoma, medikų – turime pasakyti: mes to nebenorime.
– Didelė plano dalis skirta prevencijai – mitybai, fiziniam aktyvumui, rūkymui, alkoholiui, net aplinkai. Kodėl Europos Komisija taip aiškiai sako, kad širdies sveikata prasideda ne ligoninėje, o kasdieniuose žmonių pasirinkimuose?
– Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad beveik 80 proc. ŠKL sukelia keturi žalingi įpročiai, kuriuos žmogus iš dalies gali valdyti pats: rūkymas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir alkoholio vartojimas. Lietuva šioje srityje taip pat turi iššūkių.
Nors kartais sunku patikėti, bet duomenys rodo, jog Lietuvoje vienas gyventojas per metus suvartoja daugiau kaip 11 litrų absoliutaus alkoholio – tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Higienos instituto 2024 m. duomenimis, vaisių ir daržovių kasdien vartoja tik 38 proc. šalies gyventojų – 2019 m. šis skaičius buvo 57 proc. Tai yra milžiniškas žingsnis atgal per kelerius metus.
Europos Komisija teisingai pastebi: tikroji širdies ir kraujagyslių apsauga vyksta namuose, virtuvėje, darbo vietoje, mokykloje, parke. Tačiau tai nereiškia, kad valstybė sprendžiant šį klausimą neturi atsakomybės. Priešingai – ji privalo sudaryti sąlygas, kad sveiki pasirinkimai būtų lengviausi pasirinkimai. Sveikas maistas mokyklose, veiksmingas rūkymo ribojimas, sporto infrastruktūros prieinamumas – tai nėra prabanga, tai investicija į savo piliečius.
Mokslas rodo dar kai ką: aplinkos veiksniai, oro tarša, triukšmas – jie taip pat pažeidžia širdį ir kraujagysles. ES plane pirmą kartą tai įtraukta kaip oficiali politikos dalis. Tai svarbu ir Lietuvai, kur oro taršos problemos, ypač miestuose, dar nepakankamai įvertintos sveikatos požiūriu.
– Plane siūlomas bendras ES sveikatos patikrų modelis – reguliarūs kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus matavimai. Ką tai galėtų pakeisti paprasto žmogaus gyvenime, jeigu tokia praktika realiai įsitvirtintų Lietuvoje?
– Tai yra svarbus klausimas. Ir galiu atsakyti konkrečiai, nes Lietuva šioje srityje jau turi patirties. Nuo 2006 m. turime veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, šiuo metu ji skirta 40–60 metų amžiaus asmenims. Vizito metu šeimos gydytojas išmatuoja kraujospūdį, atlieka cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje tyrimą, įvertina paciento riziką.
Esant poreikiui, asmuo nukreipiamas gydytojo kardiologo konsultacijai. 2024 m. programoje dalyvavo beveik 613 tūkst. žmonių – beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. Tai yra milžiniškas pasiekimas, kurį reikia įvertinti. Bet to dar nepakanka – neturime aiškaus kelio, kaip elgtis su jaunesniais nei 40 metų asmenimis, o tikrai matome, kad ŠKL jaunėja.
– Ką reiškia reguliari sveikatos patikra paprastam žmogui?
– Tai reiškia, kad liga, kuri 10–15 metų gali progresuoti be jokių simptomų – aukštas kraujospūdis, per didelis cholesterolio kiekis – bus aptikta laiku. Laiku aptikta – laiku gydoma ir tikrai nebūtinai iškart vaistais. Tyrimai rodo, kad jei Lietuva geriau gydytų šiuo du kritiškai svarbius rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją ir dislipidemiją – galėtume žmonėms padovanoti daugiau nei 200 000 sveikų gyvenimo metų. EBPO apskaičiavo, jog vienerių sveiko gyvenimo metų kaina – vos 33 JAV doleriai. Tai viena geriausių investicijų sveikatos sektoriuje.
ES planas siekia, kad iki 2035 m. bent 75 proc. žmonių nuo 25 iki 64 metų bent kartą per metus pasimatuotų kraujospūdį. Lietuva turi tapti tarp pirmųjų, kurios šį tikslą pasiekia. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jau vyksta iniciatyvos šia kryptimi, viena jų – projektas „Misija 75/28“.
– Dokumente beveik nekalbama apie sveikatos sistemos žmogiškuosius išteklius – gydytojų, slaugytojų, šeimos gydytojų trūkumą. Ar galima realiai įgyvendinti tokį ambicingą planą, jei šios problemos nebus sprendžiamos?
– Tai jautrus klausimas ir viena didžiausių ES plano spragų, kurią pastebi gydytojų kardiologų bendruomenė, bet ji tikrai matoma ir sveikatos politikos formuotojams.
Lietuva šiandien turi akivaizdų specialistų trūkumą. Dvylikoje šalies savivaldybių mirtingumas nuo ŠKL viršija šalies vidurkį ir dažnai tai sutampa su regionais, kuriuose trūksta gydytojų. Šeimos gydytojams tenka didelė atsakomybė ankstyvojoje ligų diagnostikoje, bet tik 55 proc. pacientų, sergančių ŠKL, teigia gavę patarimus dėl fizinio aktyvumo iš šeimos gydytojo. Mažiau nei 40 proc. – dėl mitybos.
– Kodėl taip yra?
– Tai jokiu būdu nėra „blogų“ gydytojų problema. Tai pervargusių, perkrautų ir skubančių padėti gydytojų problema. Šeimos gydytojas savo apylinkėje gali turėti per 2 000 pacientų. Ar jis gali kokybiškai vykdyti ŠKL prevenciją, kai vizitui skiriamas laikas skaičiuojamas minutėmis? Be investicijų į žmogiškuosius išteklius – geresnius atlyginimus, darbo aplinką, slaugytojų kompetencijų plėtrą – jokie planai neveiks.
Todėl Lietuvos nacionaliniame širdies ir kraujagyslių ligų valdymo plane mes labai aiškiai turime kalbėti: ne tik ką daryti, bet kas tai darys. Reikia slaugytojų, turinčių išplėstines kompetencijas, kurios savarankiškai atliktų tam tikras funkcijas. Svarbu, kad šeimos gydytojas nebeprivalėtų būti vienas visų ligų ekspertas, o galėtų pasikliauti komanda. Tai ilgas kelias, bet jo pradžia turi būti šiame plane.
– Plane taip pat vengiama kalbėti apie maisto, alkoholio ir tabako pramonės įtaką, nors būtent šie veiksniai formuoja daugelį rizikų. Ar, Jūsų nuomone, be aiškesnių politinių sprendimų šiose srityse realių pokyčių galima tikėtis?
– Tiesa, tai vėlgi nepatogus klausimas, bet Jūs jį pateikiate labai tiksliai. ES planas šiose vietose kalba diplomatiškai – skatinamaisiais mechanizmais, savanoriškais pramonės įsipareigojimais, vartotojų informavimu. Tai svarbios priemonės. Bet mokslas rodo, kad jos vienos – nepakankamos.
Leiskite pateikti vieną skaičių: apie 40 proc. rūkymo sumažėjimo Europoje per pastarąjį dešimtmetį lėmė mokesčiai tabakui. Ne reklama, ne švietimo kampanijos, bet mokesčiai. Tai yra struktūrinė politinė priemonė, veikianti nepalyginamai efektyviau nei raginimai būti sveikiems. Panašiai ir su alkoholio vartojimu. Lietuva vis dar viršija Europos alkoholio suvartojimo vidurkius, tačiau per pastarąjį dešimtmetį suvartojimas sumažėjo 24 proc. Tai didelis laimėjimas, kurį lėmė griežtesnė prieinamumo politika. Negalime atsitraukti.
Labai perdirbtų maisto produktų problema – visiškai naujas laukas, apie kurį praktiškai nekalbame. Mokslas rodo aiškų ryšį tarp tokio maisto ir nutukimo, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų. Bet šiandien mes matome tik labai patrauklias jų reklamas – ypač vaikams. ES planas paveda Komisijai parengti naują šių maisto produktų vertinimo sistemą. Lietuva turėtų aktyviai skatinti šias diskusijas, nes mūsų gyventojų mitybos rodikliai blogėja.
Mano asmeninė pozicija: širdies sveikata yra per didelė ir per svarbi problema, kad ją galėtume palikti tik savanoriškam susitarimui su pramone. Reikia aiškios politinės valios. O valstybė, rūpindamasi savo piliečių sveikata, turėtų išlikti tvirta.
– Jeigu šį planą reikėtų apibendrinti vienu sakiniu Lietuvos žmonėms – ką jis iš esmės sako apie mūsų ateities santykį su širdies ir kraujagyslių ligomis?
– Širdies ir kraujagyslių ligos – ne mūsų likimas, o iššūkis, kurį galime nugalėti kartu. Todėl Lietuvos žmogui norėčiau pasakyti paprastai: pasimatuokite kraujospūdį. Apsilankykite pas šeimos gydytoją. Jei Jums 40 metų ir dar nedalyvavote širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – tai yra geriausias sprendimas, kurį galite priimti šiais metais. Ne dėl statistikos. Dėl savęs. Dėl tų, kuriuos mylite.