„Beveik kaip mokslinė fantastika“: gydymas, kuris naikina vėžį be operacijų

71 metų Niujorko gyventoja Maureen Sideris dar 2008 metais buvo operuota dėl storosios žarnos vėžio. Tuomet gydymas buvo veiksmingas, tačiau atsigavimas – sunkus ir ilgas. Po 14 metų jai buvo diagnozuotas stemplės vėžys, tačiau šį kartą požiūris į gydymą buvo visiškai kitoks.

Vykstant klinikiniam tyrimui, moteriai kas tris savaites buvo atliekama 45 minučių trukmės preparato dostarlimabo infuzija. Jau po keturių mėnesių navikas visiškai išnyko be chirurginės intervencijos, chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Vienintelis rimtas šalutinis poveikis buvo nuovargis dėl hormoninių sutrikimų.

„Tai neįtikėtina. Tai beveik kaip mokslinė fantastika“, – pasakojo pacientė.

Žmogaus imuninė sistema geba atpažinti ir sunaikinti svetimas ląsteles, įskaitant vėžines. Tačiau kartais navikai „užsimaskuoja“ po sveikais audiniais ir išvengia atakos. Imunoterapija padeda imuninei sistemai „atidengti“ tokias ląsteles, sustiprindama jos gebėjimą rasti ir sunaikinti vėžį.

Tarp labiausiai paplitusių metodų yra:

– CAR-T terapija – paciento imuninių ląstelių modifikavimas kovai su vėžiu.

– Kontrolės taškų inhibitoriai – preparatai, kurie „išjungia“ mechanizmus, slopinančius imuninį atsaką.

Pastarasis metodas jau plačiai taikomas, o jo kūrėjai net pelnė Nobelio premiją.

Nepaisant didelės pažangos, imunoterapija kol kas nėra universalus sprendimas. Mokslininkų vertinimu, tik 20–40 proc. pacientų reaguoja į tokį gydymą. Be to, jis gali sukelti šalutinį poveikį – nuo bėrimų ir nuovargio iki vidinių organų uždegimo. Ypač sunku gydyti kietuosius navikus, kurie sudaro daugiau nei 90 proc. visų vėžio atvejų.

Tyrėjai aktyviai dirba siekdami padaryti imunoterapiją efektyvesnę. Perspektyvios kryptys apima:

– Derinimą su kitais metodais (radioterapija, ultragarsu);

– Poveikį mikrobiomui per dietą;

– Prieinamų preparatų, pavyzdžiui, statinų, naudojimą;

– Gydymo parinkimą individualiai pagal genetinę naviko specifiką.

„Mes jau galime gydyti ne tiesiog vėžį, o konkretų pacientą“, – pažymi mokslininkai.

Kai kurių tyrimų metu imunoterapija visiškai sunaikino navikus be operacijos. Pavyzdžiui, tarp daugiau nei šimto pacientų su įvairiomis vėžio rūšimis, daugumai navikai išnyko visiškai. Tuo pat metu tik apie 5 proc. navikų pasižymi genetinėmis charakteristikomis, leidžiančiomis pasiekti tokių rezultatų.

Atskira kryptis – personalizuotų vakcinų kūrimas, kurios moko imuninę sistemą atpažinti konkretų naviką. Mažos apimties tyrimuose tokios vakcinos jau parodė teikiančius vilčių rezultatus – pacientai be vėžio požymių gyveno keletą metų.

Nepaisant visų sunkumų, imunoterapija jau keičia kovos su onkologija strategiją. Daliai pacientų ji tampa ne tik šansu gyventi, bet ir galimybe išvengti sunkių procedūrų. Pati Maureen Sideris įsitikinusi, kad medicinos progresas gelbėja pacientus.

„Mes judame teisinga kryptimi. Vienas iš gydytojų man pasakė, kad jau po 10 metų chemoterapija atrodys taip pat pasenusi, kaip kraujo nuleidimas“, – pasakojo ji.