Šienligės spąstuose: kodėl ji atsiranda ir kaip palengvinti simptomus

2026 m. gegužės 8 d. 08:00
Šienligė (sezoninis alerginis rinitas) – tai lėtinė alerginė liga, kuriai būdingi varginantys simptomai, pavyzdžiui, vandeninga sloga, priepuolinis čiaudulys, sloga, nosies užgulimas ir niežulys, akių paraudimas ir kiti uždegimo požymiai. Jau žinoma, kad ši lėtinė liga yra labai glaudžiai susijusi su kitais atopiniais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, astma ar atopiniu dermatitu.
Daugiau nuotraukų (1)
Skaičiuojama, kad šienligė paveikusi nuo 10 iki 30 % visos pasaulio populiacijos, o vaikų tarpe paplitimas gali siekti net iki 40 %. Šienligė dažniausiai prasideda dar vaikystėje arba paauglystėje, bet gali išsivystyti ir vėlesniuose gyvenimo etapuose, jau suaugus. Kas yra šienligė? Kas dažniausiai sukelia šienligę? Kaip ji išsivysto, kokie simptomai, kaip diagnozuojama ir gydoma ši lėtinė imuninė būklė?
Kas yra šienligė?
Šienligė arba sezoninis alerginis rinitas – tai uždegiminė liga, priklausoma nuo IgE. Jos metu pažeidžiama nosies gleivinė, o kai kuriais atvejais – akių bei gerklės ir kvėpavimo takų gleivinės. Šienligė išsivysto tuomet, kai organizmas itin jautriai (klaidingai) reaguoja į specifinius įkvepiamuosius alergenus, dažniausiai – augalų žiedadulkes. Šienligė priskiriama tam tikram atopinių ligų spektrui ir laikoma viena dažniausių lėtinių ligų ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų tarpe.
Kas dažniausiai sukelia šienligę?
Dažniausiai alerginį rinitą išprovokuoja medžių, žolių ir piktžolių skleidžiamos žiedadulkės, rečiau (ypač nuolatinio alerginio rinito atveju) specifiniai alergenai yra pelėsiai, namų dulkių erkės, gyvūnų epidermio dalelės (pleiskanos) ir t.t.
Sezoninis alerginis rinitas aktyviausiai pasireiškia pavasario ir vasaros sezonais, kai augalinių dalelių (žiedadulkių) koncentracija aplinkos ore yra pati didžiausia.
Kaip išsivysto šienligė?
Pirmiausiai būdinga taip vadinama sensibilizacijos fazė – pirmo kontakto su įkvepiamuoju alergenu metu organizmas pasigamina tam tikrų antikūnų, vadinamų specifiniais IgE. Jie linkę prisijungti prie nosies, akių ir kvėpavimo takų gleivinėse esančių ląstelių. Pakartotinio kontakto su specifiniais įkvepiamaisiais alergenais metu vyksta degranuliacijos procesas, kurio metu išsiskiria įvairūs uždegiminiai mediatoriai ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, leukotrienai, prostaglandinai, ypač – histaminas.
Šios uždegiminės medžiagos sukelia gleivinių paburkimą, padidėjusią sekreciją ir netgi padidina gleivinių jautrumą, veikdamos tam tikrus sensorinius nervus.
Kokiais simptomais pasireiškia šienligė?
Pagrindiniai alerginio rinito simptomai yra šie:
  • Gausi ir vandeninga sloga, dar vadinama rinorėja;
  • Dažnas, kartais priepuolinis čiaudulys;
  • Nosies užgulimas, niežulys ir paraudimas;
  • Varginantis akių paraudimas, perštėjimas, deginimo pojūtis, ašarojimas (alerginis konjunktyvitas);
  • Taip pat gali pasireikšti ir gerklės, gomurio bei ausų gleivinės niežėjimas;
  • Kai kuriuos asmenis kamuoja kosulys, dusulys ir švokštimas, ypač jei pacientas serga ir astma.
Kaip diagnozuojama ir gydoma šienligė?
Diagnozuojant ligą labai svarbu įvertinti klinikinių simptomų sezoniškumą ir sąsajas su įkvepiamųjų alergenų poveikiu. Taigi ligos istorijos surinkimas šienligės diagnostikoje – tiesiog būtinas.
Taip pat gali būti atliekami kai kurie alergologiniai tyrimai, pavyzdžiui, odos dūrio testai, specifinių IgE kraujo tyrimai, kartais – nosies tepinėliai ir t.t. Ne visi tyrimai būna tikslūs, tad labai svarbu stebėti simptomus, jų sezoniškumą ir suaktyvėjimą tuomet, kai susiduriama su tam tikrais alergenais.
Gydant ir kontroliuojant šienligę rekomenduojama maksimaliai vengti alergenų, tarkime, nebūti lauke aktyviausio augalų žydėjimo metu, užsidaryti langus, naudoti oro filtrus ir t.t. Gali būti skiriama antihistamininių vaistų, geriausia rinktis antrosios kartos, kurie nesukelia mieguistumo. Visgi, ir pastarieji gali nežymiai slopinti skirtingu lygmeniu, tad pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kurie slopina mažiausiai.
Simptominiam gydymui dažnai rekomenduojami intranazaliniai kortikosteroidai. Trumplaikiam gydymui kartais skiriama dekongestantų, ypač kai nosies gleivinės paburkimas – itin ryškus. Gydytojas gali paskirti tam tikrų leukotrienų receptorių antagonistų; jie dažnai vartojami derinyje su kitais vaistiniais preparatais.
Jei įprasti gydymo metodai nepadeda, tuomet svarstomas ilgalaikis gydymo būdas – specifine alergenų imunoterapija (SIT) vadinamas metodas, kai stengiamasi pakeisti imuninės sistemos reakciją į specifinius alergenus. Šis būdas reikalauja daug kantrybės, tačiau kai kuriems asmenims jis yra labai veiksmingas.
šienligėsimptomaigydymas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.