Laurynui buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios sekė ilga reabilitacija. Paauglys iš naujo mokėsi valgyti, kalbėti ir vaikščioti. Po pusės metų ligoninėje jis grįžo namo, vėl pradėjo lankyti mokyklą, tačiau praėjus daugiau nei metams sveikata dar kartą pablogėjo, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Atlikus tyrimus paaiškėjo reta ir gyvybei pavojinga būklė – baziliarinė impresija. „Tai būklė, kai antrojo kaklo slankstelio dalis pradeda spausti smegenų kamieną. Ši sritis yra gyvybiškai svarbi, nes joje yra nerviniai keliai, atsakingi už kvėpavimą, rijimą, balsą ir galūnių judesius“, – aiškina prof. dr. Evaldas Padervinskis, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos vadovas.
Lauryno būklei blogėjant, medikai nusprendė imtis itin sudėtingo gydymo. Kauno klinikose paaugliui pirmą kartą atlikta kaukolės pamato operacija. „Iš pradžių Laurynui buvo atlikta kaklo stabilizavimo operacija, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad vien jos nepakanka – smegenų kamieno spaudimas didėjo. Jei nebūtume operavę, grėsė progresuojantis paralyžius ir gyvybei pavojingos komplikacijos. Dėl to pasirinkome operaciją, kurios metu per nosį pasiekėme probleminę vietą ir pašalinome smegenų kamieną spaudusią kaulinę struktūrą. Toks būdas leido išvengti didelės išorinės kaklo ar veido operacijos“, – sako Mindaugas Urbonas, Kauno klinikų Vaikų neurochirurgijos skyriaus vadovas.
Lietuvos medikai Ukrainoje: matėme tai, ką norėtųsi atmatyti
Nuo gimimo Laurynas gyvena su reta įgimta būkle – Pierre Robin sindromu, lemiančiu veido, žandikaulio ir kvėpavimo takų anatomijos ypatumus. Dėl sudėtingos anatomijos kiekviena operacija reikalavo itin kruopštaus planavimo ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo.
Pasak Kauno klinikų gydytojo otorinolaringologo doc. Justino Vaitkaus, ši operacija buvo išskirtinė dėl itin sudėtingos anatomijos ir jautrios operuojamos srities. „Kalbame apie itin jautrią vietą, kur susijungia kaukolė ir viršutinė stuburo dalis. Lauryno atveju slankstelio struktūra buvo stipriai palinkusi ir spaudė smegenų kamieną iš priekio. Endoskopinė operacija per nosį leido pažeistą vietą pasiekti daug tiksliau ir mažiau traumuojant aplinkinius audinius“, – aiškina doc. J. Vaitkus.
Susiję straipsniai
Šeimai teko priimti vieną sunkiausių sprendimų gyvenime. „Po pirmosios operacijos jau buvo tekę viską pradėti nuo nulio, todėl baimė buvo milžiniška. Tačiau supratau – nieko nedaryti reiškia neleisti vaikui gyventi“, – sako Lauryno mama.
Operacija truko apie aštuonias su puse valandos. Lauryno mama prisimena, kad laukimas buvo vienas sunkiausių išbandymų gyvenime. „Kai po operacijos jis atsimerkė ir pasakė: „Labas, mama“, supratau, kad viskas buvo verta“, – sako ji.
Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, pokyčiai akivaizdūs. Laurynui lengviau vaikščioti, valgyti, nebevargina anksčiau kamavę simptomai. Paklaustas apie svajones, paauglys nedvejoja – svajoja vairuoti automobilį ir ateityje būti ūkininku.
„Pagrindinis šios operacijos tikslas buvo sumažinti smegenų kamieno spaudimą ir apsaugoti Lauryną nuo neurologinės būklės blogėjimo ateityje“, – teigia gydytojas neurochirurgas Mindaugas Urbonas.
Gydytojas pabrėžia, kad tai buvo ypač didelio tikslumo reikalavusi operacija, nes dirbta labai giliai, arti gyvybiškai svarbių nervinių struktūrų ir kraujagyslių. Operacijoje ir gydyme dalyvavo didelė daugiadalykė komanda – vaikų neurochirurgai, otorinolaringologai, radiologai, anesteziologai, neurofiziologinio monitoravimo specialistai ir slaugytojai.
Nepaisant visų išbandymų, šiandien Laurynas vėl gyvena paauglišką gyvenimą – lanko mokyklą, mėgsta žvejoti ir kuria ateities planus. Mama sako, kad po visko, ką teko išgyventi, svarbiausia tapo paprasti dalykai – buvimas kartu ir galimybė matyti sūnų besišypsantį.
Šeima neslepia dėkingumo Kauno klinikų medikams. „Tai buvo ne tik profesionalus gydymas – viso gydymo metu jautėme didžiulį žmogišką rūpestį ir palaikymą“, – sako Lauryno mama.