Angioedema – paveldima liga. Jeigu serga vienas iš tėvų, yra 50 proc. tikimybė, kad šią ligą turės ir vaikas.
„Yra tam tikro geno mutacija. Tas genas atsakingas už tai, kad kraujagyslės negalėtų labai stipriai prasiplėsti“, – paaiškina Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.
Todėl sergant angioedema po alerginės reakcijos kraujagyslės nesusitraukia, kurioje nors kūno vietoje kaupiasi skysčiai ir dėl to atsiranda tinimas.
Atsakė, kaip palengvinti vasarinių alergijų simptomus: kai kurie būdai padės įveikti nemalonius pojūčius
Jei tinsta rankos ar kojos – dar ne tragedija. Bet staiga patinti gali net vidaus organai, dalis žarnyno arba kvėpavimo takai. Pastaruoju atveju kyla pavojus, kad žmogus uždus.
Statistiškai angioedema serga vienas iš 50 tūkst. žmonių. Medikų duomenimis, Lietuvoje šią ligą turi 32 pacientai.
Susiję straipsniai
Neveikia vaistai nuo alergijos?
L. Malinauskienė pastebi, kad angioedema dažnai painiojama su alergija. Pasak gydytojos, susirūpinti vertėtų, jei pagrindinis paveldimos ligos simptomas vargina kelis šeimos narius.
„Jeigu vienam giminaičiui kartojasi neaiškūs tinimai, jie atsiranda ir kitam, kyla klausimas, galbūt, tai galėtų būti ta liga. Bet didelė dalis žmonių yra pirmieji savo giminės linijoje, nes jų genas mutavo. Jiems tai gali būti pirmą kartą pasirodantis dalykas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo L. Malinauskienė.
Gydytojai dažnai tokiems pacientams pirmiausia skiria vaistus nuo alergijos. Tačiau vertėtų susirūpinti, jei organizmas į juos nesureaguoja, neatsiranda greitas ir ryškus pagerėjimas.
„Tai būtų pirmas signalas, kad čia, ko gero, yra kažkas kito, ne alergija“, – pabrėžė profesorė.
Gydytojai nepagalvoja apie retą ligą
Retų ligų diagnozė – tikras galvosūkis medikams. Patirtis rodo, kad angioedemos nustatymas trunka nuo 2 iki 22 metų. Per tą laiką gali pasitaikyti įvairių neteisingų diagnozių.
„Aprašyta, kad ir apendicito operacijos yra atliekamos, būna ir kitos intervencijos, skiriamas netinkamas gydymas, kuris visiškai nepagelbėja.
Savo asmeninėje praktikoje nesu to turėjusi, bet aprašyta, kad taip nutinka gan dažnai“, – sakė Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Ingrida Vaitkevičė.
L. Malinauskienė pridūrė, kad angioedemos diagnostika nėra sudėtinga, tačiau apie tokią retą ligą gydytojai dažnai nė nepagalvoja, todėl nepaskiria reikalingo tyrimo.
„Tu turi pagalvoti, kad čia gali būti šitas (angioedema). Čia yra didžiausia problema. Mes dėl to ir kalbame, kad ir pacientai žinotų, kad ir gydytojai pagalvotų“, – paaiškino L. Malinauskienė.
Klaustukai dėl genų terapijos
Per pastaruosius metus reikšmingai pasikeitė angioedemos gydymas, sukurti vaistai, kurie veikia mutavusį geną.
„Europoje yra registruota 14 vaistų nuo paveldimos angioedemos. Tai yra be galo daug. Mes galime gydyti ne tik priepuolius, bet ir efektyviai padaryti, kad tų priepuolių nebūtų“, – pabrėžė L. Malinauskienė.
Gydytojos teigimu, situacija Lietuvoje yra gera, pacientams prieinami net moderniausi vaistai.
Be to, jau vyksta tyrimai, kaip būtų galima pakeisti mutavusį geną. Tuomet angioedemą pavyktų visiškai išgydyti.
„Žinoma, geno keitimas turi ir tam tikrų subtilybių. Pavyzdžiui, kaina šiuo metu yra milijonai, tai yra be galo brangu. Antras dalykas, tas genas yra įterpiamas į žmogaus kepenis, o jos visiškai atsinaujina kas kelis metus. Gali būti, kad genų terapiją reikėtų kartoti“, – pažymėjo L. Malinauskienė.
Gydymo subtilybės
Tiesa, profilaktiniai vaistai nuo angioedemos Lietuvoje kompensuojami tik tiems pacientams, kurie patiria bent 12 priepuolių per metus.
„Manau, tai yra visai nebloga riba. Kodėl? Profilaktinį vaistą reikės vartoti nuolat. Kasdien gerti tabletę arba kas 2–4 savaites leistis injekciją“, – aiškino L. Malinauskienė.
Pasak jos, pasitaiko, kad tinimas per daug nevargina paciento, priepuolis ištinka tik kartą per metus. Logiška, kad toks žmogus ir nenorės nuolat vartoti vaistą.
„Kitas dalykas, tie vaistai nėra pigūs. Gal norėtųsi juos duoti kiekvienam, bet ar tai yra tikslinga?“, – retoriškai klausė L. Malinauskienė.




