Vyro varpa – bendros sveikatos barometras: štai kokias ligas pranašauja

Erekcijos disfunkciją galima pavadinti tyliaja epidemija. Remiantis daugybe tyrimų, ja serga daugiau nei pusė vyresnių nei 40 metų vyrų. Tačiau nedaugelis drįsta aptarti šią problemą su artimaisiais.

Jei ši tema vis dėlto iškyla pokalbyje, ji dažnai laikoma proga pajuokauti, o ne ankstyvu artėjančios ligos ženklu. Vis dėlto, remiantis daugybe naujų tyrimų, vyro penis dažnai yra bendros sveikatos barometras, o erekcijos disfunkcija yra daugelio rimtų ligų, įskaitant diabetą, širdies smūgį, insultą ir demenciją, pranašas.

Atlikus geresnę erekcijos disfunkcijos patikrą, gydytojai galėtų diagnozuoti kai kurias rimtas grėsmes vyrų sveikatai, kol jos dar nepažengė per toli, įsitikinusi seksologė Emmanuele Jannini iš Romos Tor Vergata universiteto, neseniai redagavusi mokslinę knygą, kurioje apžvelgiami iki šiol surinkti duomenis.

Tačiau daugelio vyrų nenoras kalbėti apie savo seksualinę sveikatą reiškia, kad jie praleidžia progą užbėgti už akių rimtoms ligoms.

Štai ką reikia žinoti apie erekcijos disfunkciją ir priežastis, kodėl ji turėtų kelti nerimą jūsų gydytojui.

Vienoje didžiausių ir detaliausių apklausų, kurioje atsakymą pateikė apie 1200 dalyvių, nustatyta, kad 39 proc. 40 metų vyrų reguliariai patyrė tam tikrą impotencijos lygį, o sulaukus 70 metų šis skaičius išaugo iki 67 proc.

Daugeliu atžvilgių erekcijos disfunkcija primena santechnikos problemas.

Išilgai varpos driekiasi dvi į kempinę panašios struktūros, vadinamos akytkūniais, jie paprastai yra suglebę. Kai vyras susijaudina, smegenys siunčia signalus atpalaiduoti raumenis aplink varpos arterijas, sukeldamos kraujo antplūdį į abu šiuos cilindrus. Joms išsiplėtus, akytkūniai išsitempia ir suspaudžia venas, kurios išstumia kraują iš varpos, įkalindamos jį viduje.

Kaip balionas, prisipildęs oro, varpa pučiasi ir sukietėja. Viskas, kas sumažina kraujo kaupimąsi varpos „vamzdžiais“, pakenks vyro gebėjimui pasiekti arba išlaikyti erekciją.

Problema dažnai yra psichologinė. Streso reakcija, susijusi su adrenalinu ir kortizoliu, gali sukelti mūsų kraujagyslių susitraukimą, taip neleisti akytkūniams sustingti. Padidėjęs streso lygis taip pat gali sutrikdyti testosterono gamybą, o tai gali sumažinti libido ir slopinti susijaudinimą.

Be to, akivaizdu, kad stresas kliudo susijaudinti. Tai nulemta žmogaus evoliucijos: kai stresas užblokuoja susijaudinimą, jis užtikrina, kad organizmas išsaugotų savo išteklius, reikalingus pavojaus akimirkomis. „Jei aplinka rizikinga, svarbu nesidauginti“, – paaiškino E. Jannini.

Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje yra daug situacijų, kai žmogus patiria stresą, nors negresia joks pavojus gyvybei: todėl šis apsaugos mechanizmas gali būti suaktyvintas dažniau nei būtina.

Daugeliu atvejų erekcijos sutrikimai gali atspindėti ir daug platesnes sveikatos problemas. Pirma, ji gali atsirasti dėl aterosklerozės – būklės, kai kraujagyslės sukietėja ir susiaurėja, todėl kyla didelė širdies ligų rizika. Kadangi varpos arterijos yra vienos smulkiausių organizme, kraujotakos sutrikimai jose pasireiškia pirmiausia. Kartais erekcijos disfunkcija tampa širdies nepakankamumo pranašu.

Analizuojant 154 794 asmenų duomenis, viename neseniai paskelbtame straipsnyje nustatyta, kad vyrai, turintys erekcijos disfunkciją, 59 proc. dažniau serga vainikinių arterijų liga ir 34 proc. dažniau patiria insultą.

„Stipri erekcija yra geros kraujagyslių sveikatos rodiklis“, – sako Michaelas Carrollas, reprodukcinės medicinos ekspertas iš Mančesterio Metropoliteno universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Yra duomenų, kad suprastėjusi erekcija gali būti įspėjimas ir dėl smegenų sveikatos. Kaip ir varpa, mūsų smegenys taip pat jautriai reaguoja į kraujotakos sutrikimus.

Jungtinės Karalystė Urologijos fondo atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vyrų, turinčių erekcijos disfunkciją, dėl gėdos ir nerimo, susijusio su šia būkle, nesikreipė medicininės pagalbos, o 20 proc. netgi teigė, kad verčiau mėnesį negertų alaus, nei kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistą dėl sutrikimų žemiau juosmens.

Pasak M. Carrollo, visi vyrai, patiriantys erekcijos disfunkciją, turėtų kreiptis pagalbos. Visų pirma, nuo krūtinės nusiris sunkus akmuo. O visų antra – vizitas pas gydytoją gali išgelbėti gyvybę. „Svarbiausia anksti spręsti problemą“, – pabrėžė ekspertas.

Juk erekcijos disfunkcija nėra neišgydoma liga. Tokie vaistai kaip Viagra (sildenafilis) plečia varpos kraujagysles, tačiau yra mokslinių duomenų, kad pacientams, kurie vartojo šias tabletes, kad pagerintų savo lytinį gyvenimą, taip pat pagerėjo širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, įskaitant sumažėjusią širdies nepakankamumo riziką, nors tai dar nebuvo įrodyta klinikiniais tyrimais.

Remiantis tyrimu, kuriame buvo analizuota daugiau nei 885 000 pacientų, nustatyta, kad šie vaistai dvigubai sumažino Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.

Jei aptarsite savo erekcijos disfunkciją su gydytoju, jis galės patikrinti, ar nėra dažnų širdies ligų rizikos veiksnių, tokių kaip hipertenzija ir aterosklerozė, ir patars tokiais klausimais kaip nutukimas, kuris gali prisidėti prie prastos širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kartais gali padėti paprastos priemonės: mitybos pokyčiai ir mankšta.

Tiesa, dar nėra daug tyrimų apie tai, ar gyvensenos pokyčiai padeda įveikti erekcijos disfunkciją.

Be to, erekcijos sutrikimo priežasčių išsiaiškinimas gali pareikalauti nemažai pastangų, nes šis sutrikimas gali būti nulemtas ir priklausomybės nuo pornografijos.

„Jei vyras serga cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, paprastai tai gydyti yra paprasčiau, – sakė M. Carrollas. – Tačiau jei yra gyvenimo būdo veiksnių, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas ir rūkymas, susijusių su psichologiniais ar elgesio aspektais, pavyzdžiui, pernelyg dažnu pornografijos žiūrėjimu, tai gali būti sunkiau išspręsti. Dažnai šie vyrai vengia atvirai prisipažinti.“

Be akivaizdžios šių išvadų svarbos mūsų sveikatos priežiūrai šiandien, E. Jannini svarstė apie galimas evoliucines pasekmes, nes vyro varpa yra bendros sveikatos barometras.

Dauguma kitų primatų, įskaitant artimiausius mūsų giminaičius, šimpanzes, turi ištraukiamą kaulą, vadinamą bakulu, kuris atpalaiduojamas susijaudinimo metu, kad palaikytų jų erekciją. Dėl to jų lytinis gyvenimas nėra taip glaudžiai susijęs su bendra sveikata kaip vidutinio žmogaus vyro.

Kodėl žmogus evoliucionavo taip, kad prarado bakulus ir jo seksualinė funkcija tapo labiau pažeidžiama? Tai faktas, kuris glumina daugelį evoliucijos biologų. Tačiau E. Jannini įtaria, kad padėtų mūsų protėvėms moterims nustatyti, kas būtų tinkamiausi partneriai ir kas perduotų geriausius genus savo palikuonims.

Kitaip tariant, kad daugintis galėtų tik sveiki vyrai, kurių ir vaikai būtų stiprios sveikatos.