Diskusijų festivalyje „Būtent“ apie klinikinius tyrimus diskutavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro (NVC), Nacionalinio vėžio instituto (NVI), pacientų organizacijų atstovai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociacijos „Kraujas“ valdybos narė Raminta Vilkevičienė klinikinių tyrimų svarbą žino ne iš teorijos. Prieš šešiolika metų jai buvo diagnozuota ūminė limfoblastinė leukemija. Liga buvo gydoma apie 7 metus, o po dviejų rimtų recidyvų Lietuvoje tuo metu prieinamos gydymo galimybės buvo išnaudotos. Jos gydytojai ieškojo galimybių gauti reikalingą vaistą užsienyje, tačiau laukti nebuvo kada. Galiausiai pati pacientė pradėjo ieškoti galimybių ir buvo įtraukta į gydymo programą Londone. Tuo metu vaistas buvo praėjęs antrąją klinikinių tyrimų fazę.
„Kai vaisto Europoje dar nebuvo galima nusipirkti, buvau įtraukta į tyrimų programą. Vėliau, kai vaistas jau buvo parduodamas Europoje, tikriausiai jau gulėčiau po žeme. Netgi atsinaujinus ligai trečią kartą, vis tiek pavyko man gyventi toliau ir dabar po šešiolikos metų esu su jumis“, – pasakoja R. Vilkevičienė.
Lietuvoje pristatytas išskirtinis tyrimas: leis nuodugniai išanalizuoti sudėtingų ligų priežastis
Pacientas klinikiniame tyrime – ne „bandomasis triušis“
NVI mokslinė sekretorė dr. Živilė Gudlevičienė sako, kad onkologinė diagnozė žmogui savaime sukelia didžiulį stresą, o ieškant informacijos ne visada lengva atskirti patikimus šaltinius nuo dezinformacijos.
„Pacientai nenori būti bandomaisiais triušiais. Tokia nepagrįsta nuostata apie klinikinius tyrimus kyla dėl informacijos, komunikacijos ir sveikatos raštingumo trūkumo“, – teigia Ž. Gudlevičienė.
Anot jos, svarbu mokytis ir gydytojams – sudėtingą informaciją pacientams pateikti suprantamai, be perteklinių medicininių terminų.
Susiję straipsniai
Ypatingas dėmesys ne tik efektyvumui, bet ir saugumui
NVC Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Edita Baltruškevičienė klinikinius tyrimus vadina vienu svarbiausių onkologijos progreso variklių. Pasak gydytojos, klinikinio tyrimo metu gali būti vertinami ne tik nauji vaistai, bet ir nauji jų deriniai, gydymo metodikos, optimalios gydymo dozės ar trukmė. Ieškoma būdų, kaip pacientą gydyti ne tik veiksmingai, bet ir kuo mažiau apkraunant jo organizmą. „Šiandien mes norime gydyti pacientą efektyviai ir saugiai, išlaikant jo gyvenimo kokybę“, – sako E. Baltruškevičienė.
Pasak E. Baltruškevičienės, dažnai pacientų nuogąstavimai susiję su tyrimų saugumu, tačiau ji pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai vykdomi keliais etapais, jiems taikomos labai griežtos taisyklės. Pirmoje tyrimų fazėje vertinamas gydymo saugumas bei nustatoma tinkamiausia dozė, antroje – efektyvumas, o trečioje – naujas gydymas išsamiai lyginamas su įprastiniu.
Klinikinio tyrimo metu pacientas itin aktyviai stebimas, ypatingas dėmesys skiriamas gydymo saugumui. „Vertinami visi pasireiškę nepageidaujami reiškiniai. Jeigu matome, kad gydymas nėra tinkamas, sukelia per daug nepageidaujamų reiškinių ar rizika tampa per didelė, jis gali būti stabdomas. Be to, dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas nepraranda galimybės gauti standartinį gydymą – jis dažnai skiriamas kartu su tiriamuoju vaistu, arba prireikus visada galima prie jo grįžti. Todėl klinikinį tyrimą aš vertinu kaip papildomą gydymo galimybę, bet jokiu būtu ne kaip praradimą“, – sako gydytoja.
Galimybė gauti naujausią gydymą gerokai anksčiau
NVC ir NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai onkologijoje pastarąjį dešimtmetį padarė itin reikšmingą pažangą: „Klinikiniai tyrimai daugeliu atvejų iš tikrųjų yra geriausia gydymo galimybė pacientui. Daugumoje klinikinių tyrimų naujas gydymas lyginamas su geriausiu tuo metu prieinamu tarptautiniu standartu. Todėl pacientas, dalyvaudamas tyrime, gauna geriausią įmanomą standartinį gydymą, o kai kuriais atvejais – ir naują gydymo metodą, kuris gali būti veiksmingesnis.“
Jam antrina Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Ričardas Cervin: „Dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas ne tik prisideda prie kitų pacientų gydymo galimybių gerinimo, bet ir pats gali gauti naujausią, potencialiai labai veiksmingą gydymą.
Priešingu atveju gali praeiti ne vieneri metai, kol šis gydymas bus patvirtintas, pasieks rinką ir taps kompensuojamas. O klinikiniame tyrime galimybė gauti tokį gydymą atsiranda jau šiandien.“
Ambicingi tikslai
Pasak NVC ir NVI vadovo doc. dr. V. Pečeliūno, Europoje ir pasaulyje klinikinių tyrimų vykdoma gerokai daugiau nei Lietuvoje: „Todėl viena iš sričių, kur matome didelį potencialą, yra tarptautinis bendradarbiavimas. Reikėtų sukurti mechanizmus, kurie leistų pacientams iš Lietuvos vykti į užsienį dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.“
Keliamas svarbus tikslas – pasiekti Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) nustatomą 10 proc. naujų pacientų įtraukimo į klinikinius tyrimus lygį. „Lietuvos sąlygomis tai yra labai ambicingas tikslas, bet tikimės, kad kryptingai dirbdami jį pasieksime“, – sako NVC ir NVI vadovas V. Pečeliūnas.