„Kepenų ligos – slaptos. Jų neskauda, tu nieko nejauti“, – pasakoja alytiškė Daiva, gyvenanti su persodintomis kepenimis. Moteriai buvo diagnozuota Vilsono liga. Tai – reta, paveldima būklė, kai organizme kaupiasi varis. O tai gali sukelti kepenų funkcijos sutrikimus.

Palaipsniui Daivai išsivystė sunkios komplikacijos. Jos pačios žodžiais, nevalytas, „užnuodytas“ kraujas pasiekdavo smegenis.

„Žmogus pats to nepastebi, jis būna panašus į girtą. Prarandi pusiausvyrą, orientaciją erdvėje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ pasakojo Daiva.

Sunkios ligos pakirsta moteris kartais į ligoninę guldavosi penkioms savaitėms ir pati nebūdavo užtikrinta, ar nubus kitą rytą.

[[ge:lrytas:lrytas:43734331]]

Daivai buvo skiriami vis stipresni vaistai ir moteris ėmė abejoti, ar sulauks donoro kepenų. „Pamenu, gulėjau ligoninės lovoje ir susimąsčiau, kad gydytojas, kiek jis besistengtų man padėti, nenupieš naujų kepenų“, – sakė Daiva.

Skaudus to priminimas buvo ir palatos draugės lemtis. Pasak Daivos, jos pažinota moteris mirė nesulaukusi organo transplantacijos.

[[ge:lrytas:lrytas:43566007]][[ge:lrytas:lrytas:43637502]][[ge:lrytas:lrytas:43690093]]

Pamatė „medicinos viršūnę“

Tačiau alytiškei pasisekė – Daivai buvo persodintos donorinės kepenys.

„Po transplantacijos buvo džiugu, net tokia euforija. Man buvo taip gera“, – pasakojo Daiva.

„Reanimacijoje buvo toks komfortas. Aš, turbūt, pamačiau Lietuvos medicinos viršūnę“, – pridūrė ji.

Daivai pasisekė, nes vis daugiau Lietuvos gyventojų sutinka paaukoti savo mirusių artimųjų organus.

Deja, maždaug 500 žmonių toliau laukia organų transplantacijos ir kasdien gyvena nežinomybėje.

Ypač dažna problema

Tiesa, daug dažniau kepenų cirozė išsivysto ne dėl genetinių ligų, bet būna sukeltos kepenų suriebėjimo.

„Ekspertai mano, kad 25 proc. populiacijos serga nealkoholine suriebėjusių kepenų liga. O išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kur yra didesni nutukimo rodikliai, tas procentas siekia net 40“, – sakė Santaros klinikų gydytojas gastroenterologas prof. Jonas Valantinas.

Pasak jo, tai dažniausia lėtinė kepenų liga.

„Kepenys – toks nereikalingas organas, – pajuokavo J. Valantinas. – Kartais mes turime didžiulius kepenų pažeidimus. Bet kol nepasireiškia komplikacijos, tol ligonis nejaučia jokių simptomų.“

Kai sustreikuoja kepenys, gali sutrikti blužnis. Daliai pacientų išsivysto varikozė – pavyzdžiui, kraujagyslės gali išsiplėsti stemplėje.

Rečiau dėl kepenų pažeidimų ima kauptis skysčiai. Ryškiausiai tai matosi pilvo srityje.

Kepenų cirozė yra paskutinė negydomų ar progresuojančių kepenų ligų stadija. Nors tai nėra mirtina būklė, ją būtina gydyti. Daliai pacientų gali prireikti kepenų transplantacijos.

[[ge:lrytas:lrytas:43848490]]

Nutukimas ir diabetas – rimtas signalas

Jei kūno masės indeksas (KMI) viršija 25, vertėtų susirūpinti ir pasitikrinti kepenų būklę.

„Pagrindiniai rizikos faktoriai yra nutukimas, atsparumas insulinui, II tipo cukrinis diabetas. Kartais įtakos turi ir skydliaukės hipofunkcija“, – sakė vidaus ligų gydytojas Igor Fomčenko.

„Šitos ligos labai priklauso nuo mitybos, kai kurių maisto produktų perteklius. Jei žmogus serga nutukimu ir cukriniu diabetu, jį būtinai reikia tirti ir dėl kepenų pažeidimo“, – pabrėžė J. Valantinas.

Į kepenis riebalai patenka iš virškinimo sistemos. Nors kepenys ir yra vadinamos organizmo laboratorija, jos negeba apdoroti riebalų pertekliaus.

„Raumenys nekaupia riebalų. Riebalai kaupiasi kepenyse, smegenyse ir riebaliniam audiny. Šiek tiek gali kauptis kasoje. O kiti organai – blužnis, inkstai, plaučiai – jie nekaupia riebalų“, – paaiškino J. Valantinas.

Kepenys gali atsistatyti

Galbūt nustebsite, bet kepenų suriebėjimas gali pasireikšti ir žmonėms, kurie neturi antsvorio.

„Rizika yra mažesnė. Bet net ir nenutukę žmonės serga suriebėjusių kepenų liga. Todėl kepenų suriebėjimo atveju mes visada tiriame, ar nėra pažeista kepenų funkcija“, – pabrėžė J. Valantinas.

Jei kepenys pradėjo riebėti, nors dirba sklandžiai, gydytojai pacientų prašo sveikiau maitintis ir daugiau judėti.

Būtina susirūpinti, nes kepenų suriebėjimas gali pereiti į uždegimą, o vėliau – į kepenų cirozę.

[[ge:lrytas:lrytas:43848484]]

„Tai tokia pat cirozė, kuri atsiranda dėl kitų priežasčių – virusų, alkoholio vartojimo ir metabolinių ligų“, – sakė J. Valantinas.

Jei nepaisant visų pastangų, kepenų būklė negerėja, paskutinė išeitis – organo transplantacija.

Visiems žmonėms, kurie yra vyresni nei 20 metų, medikai rekomenduoja atlikti kepenų funkcijos kraujo tyrimus ir pilvo echoskopiją. Šis patarimas galioja, nepriklausomai nuo kūno svorio.

Gera žinia, kad kepenys gali regeneruotis ir pilnai atkurti savo funkcijas, jei pavyksta atsikratyti visų riebalų. Tam reikia pakeisti savo gyvenimo būdą.

Profesorius įspėjo dėl kepenų ligos: griebia ir jauną, ir senjorą (1)