Refliuksas buvo vėžio požymis: po tėvo mirties dukra išvardijo pirmus pavojingos ligos simptomus

Iš vidurio Anglijoje esnačio Solihulio kilusios 30-metės dvynės Tasha ir Serena Kainth pasakojo, kad jų tėvas Harmi iš pradžių nesijaudino dėl 2022-ųjų kovą prasidėjusio pilvo skausmo. Tačiau po mėnesio skausmas niekur nedingo, be to, vyrą pradėjo kamuoti neįprastas nuovargis.

Iki liepos pabaigos Harmi buvo netekęs daugiau kaip 25 kilogramų, jam pasireiškė gelta, šlapimas tapo tamsus, dingo apetitas. Vyrą taip pat kamavo nuolatinis žagsulys, trukdęs miegoti, o dėl dusulio jis negalėjo net užlipti laiptais.

Atlikus kompiuterinę tomografiją, rugpjūčio 5 dieną telefonu šeimai buvo pranešta, kad 59-erių Harmi diagnozuota cholangiokarcinoma.

Šis vėžys pažeidžia tulžies latakus – nedidelius vamzdelius, jungiančius įvairius organus, įskaitant kepenis ir tulžies pūslę.

Serena sakė, kad per ateinančius dvejus metus jos tėvui teko apsilankyti ligoninėje daugiau kaip 100 kartų. Jam buvo taikyti keli chemoterapijos kursai, atliktos operacijos ir kontroliniai tyrimai. Šešis kartus jis buvo nuvežtas į skubiosios pagalbos skyrių dėl gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip sepsis.

2024-ųjų spalį Harmi buvo paguldytas į hospisą. Po savaitės, būdamas 62-ejų, jis mirė.

„Dalijamės savo istorija, nes gyvenimo pabaigos priežiūra yra labai svarbi. Visi kada nors mirsime, tačiau apie tai iš tikrųjų mažai kalbama“, – sakė Tasha ir dėkojo hospiso darbuotojams.

Tasha ir Serena savo tėvą apibūdino kaip puikų tėtį, kuris visada buvo šalia, tačiau jis buvo „tipiškas stiprus vyras“ ir nenorėjo dėl savo sveikatos versti nerimauti kitų.

2022-ųjų kovą pirmą kartą pajutęs pilvo skausmą ir nuovargį vyras stengėsi nuo dukterų nuslėpti blogą savijautą. Jis tikriausiai nenorėjo, jog jos nerimautų.

Po mėnesio simptomams nepraėjus, jo žmona Sharan paragino vyrą kreiptis į gydytoją. Jam buvo atlikti kraujo tyrimai ir paskirti vaistai nuo refliukso.

Pirmieji Harmi kraujo tyrimų rezultatai buvo geri, tačiau tą pavasarį simptomams nepraėjus pakartotiniai tyrimai parodė, kad kepenų funkcijos rodikliai pradeda keistis.

Per penkis mėnesius nuo pirmųjų simptomų iki oficialios diagnozės Harmi būklė, pasak Tashos, labai sparčiai blogėjo.

Serena pridūrė: „Jis visą dieną tiesiog gulėdavo ant sofos, nes neturėjo jėgų pajudėti.“

Kai šeima sužinojo, kad dėl siuntimo tyrimui turės laukti maždaug šešias savaites, nusprendė Harmi gydymą tęsti pasinaudodami jo darbovietės suteiktu privačiu sveikatos draudimu.

Atlikus kompiuterinę tomografiją, rugpjūčio 5 dieną Harmi sulaukė skambučio, kuriuo buvo patvirtinta tulžies latakų vėžio diagnozė. Nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją ir simptomų atsiradimo buvo praėję keturi mėnesiai.

„Tiesiog prisimenu, kaip gydytojas telefonu pasakė: „Labai atsiprašau, bet tai vėžys“, tada padėjo ragelį, o tėtis pratrūko raudoti“, – prisimena Serena.

„Jį apkabinome, o tada prisimenu pasakiusi: „Mes tavimi pasirūpinsime, viskas bus gerai“.

Nors iš tikrųjų nežinojau, kas nutiks. Buvo tiesiog labai liūdna“, – pridūrė ji.

Šeimai buvo nurodyta laukti žinių iš ligoninės. Tačiau rugpjūčio 16 dieną Harmi savijauta staiga pablogėjo, vyras negalėjo net išlipti iš lovos, todėl šeima iškvietė į namus šeimos gydytoją.

Įvertinęs vyro būklę, gydytojas patarė kviesti greitąją pagalbą. Ji atvyko po šešių valandų ir išvežė Harmi į ligoninę. Medikai jį iškart paguldė į ligoninę, nes pamatė, kaip sunkiai jis serga.

„Likau skubiosios pagalbos skyriuje per naktį iki ryto“, – pasakojo Tasha.

Priėjome iki to, kad turėjome už jį išvalyti dantis... Jis labai greitai kvėpavo, buvo ir labai sutrikęs.

Buvo sunku matyti, kaip brangus ir stiprus žmogus staiga nebegali net pats atsikelti“, – pridūrė moteris.

Harmi reikėjo kelių operacijų, kad būtų atverti ir drenuojami tulžies latakai bei įstatytas stentas. Ligoninėje jis praleido šešias savaites, kol būklę pavyko stabilizuoti.

Per ateinančius dvejus metus Harmi buvo taikyti keli chemoterapijos ir imunoterapijos kursai. Taip pat atlikta nesėkminga operacija, kuria bandyta pašalinti tulžies latakuose esantį naviką.

Nepaisant gydymo, vėžys toliau augo ir plito. 2024-ųjų spalį Harmi buvo perkeltas į hospisą, kur netrukus vyras ir mirė.

„Visi hospiso darbuotojai buvo tokie malonūs... Tai labai daug reiškia tokiose situacijose.

Kai galvoju apie jo mirtį, asmeniškai nejaučiu liūdesio.

Žinoma, tai drasko širdį, bet tiesiog galvoju, kad jis mirė ramybėje, kaip ir nusipelnė, be to, jam tai buvo palengvėjimas, nes jis nebejautė skausmo“, – pasakojo Tasha.

Seserys beveik dvejus metus lankė hospiso organizuojamą dailės terapiją. Ji padėjo išgyventi netektį, be to, būtent ten seserys sutiko žmonių, kurie išgyveno tą patį.

Tėvo netekusios moterys nori atkreipti dėmesį į retas vėžio formas, tokias kaip cholangiokarcinoma.

„Jei jaučiate, kad su jūsų kūnu kažkas negerai, pasitikrinkite. Ankstyva ligos diagnozė gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Serena.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 43 proc. Jungtinės Karalystės (JK) suaugusiųjų vengia kalbėti apie mirtį. Dėl to „Marie Curie“ hospisas organizuoja iniciatyvą „Mani Curie“ – laikinus manikiūro salonus, kuriuose nemokamas manikiūras tampa proga kalbėtis apie gyvenimo pabaigą ir su ja susijusius klausimus.

– Pageltę akių baltymai ar oda (gelta)

– Niežtinti oda;

– Tamsesnis nei įprastai šlapimas ir šviesesnės išmatos;

– Apetito stoka arba neplanuotas svorio kritimas;

– Bendra bloga savijauta;

– Nuovargis ar energijos stoka;

– Pakilusi temperatūra, karščio pojūtis, šaltkrėtis;

– Taip pat gali pasireikšti pykinimas ar vėmimas; pilvo skausmas.