Manote, kad tiesiog pavargote? Kartais tai nėra tik darbų ir rūpesčių lavinos pasekmė. Nuovargis gali būti organizmo signalas, kad jam trūksta deguonies.

„Iš pradžių maniau, kad mano dienotvarkė įtempta, todėl ir jaučiuosi pavargusi. Atrodo, darai labai paprastus darbus, bet trūksta jėgų. Ir nuolatinis mieguistumas, ir nėra jėgų sportuoti“, – pasakoja Vilma, kuriai buvo nustatyta geležies stokos anemija.

Anemija – klastinga liga, ji retai parbloškia iš karto. Liga atima jėgas po truputį, kol žmogus pradeda manyti, kad lėtesnis gyvenimo tempas yra normalu.

„Anemija yra kitas mažakraujystės pavadinimas, kai kraujo tyrimuose pamatome žemesnį hemoglobino kiekį, dažnai ir mažesnį eritrocitų kiekį. Paprastai sakant, anemija reiškia, kad pas žmogų yra mažai raudonojo kraujo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ pasakojo medicinos centro „Hila“ gydytoja hematologė Lina Aleškevičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43872200]]

Ji pridūrė, kad pagrindinė raudonojo kraujo funkcija yra aprūpinti audinius deguonimi.

Taigi, sumažėjęs deguonies išnešiojimas po organizmą atima fizinį pajėgumą, neigiamai ir žmogaus gebėjimams atlikti protinį darbą, nes tampa sunkiau susikaupti ir išlaikyti koncentraciją.

[[ge:lrytas:lrytas:42410427]][[ge:lrytas:lrytas:43326205]][[ge:lrytas:lrytas:43836823]]

Įprasti ir keisti simptomai

„Jaunas žmogus lipdamas laiptais arba bėgdamas pajaučia neįprastai lengvai atsirandantį dusulį. Jeigu anemija vystosi lėtai, jis tam tikrą laiką gali ir nieko nepajausti.

Artimieji gali pastebėti, kad gerokai pasikeitė veido spalva“, – sakė L. Aleškevičienė.

Taip yra, nes sergant anemija kartais oda tampa blyškesnė nei įprastai. Veide ir skruostuose – oda atrodo išblukusi, praradusi įprastą rausvumą. O lūpos gali tapti ne tokios rausvos, kartais beveik balkšvos.

„Anemija gali būti labai ūmi. Jeigu žmogus staiga nukraujuoja, jis tada sako, kad jam blogai, silpna, kažkas darosi“, – pastebėjo šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Ji pridūrė, kad anemija dažniausiai būna sukelta geležies stokos. Dėl to organizme per lėtai gaminasi hemoglobinas.

Širdis bando kompensuoti deguonies stygių, todėl plaka tankiau ir išauga jos apkrova.

„Jeigu pacientas skundžiasi maudimu širdies plote, yra ritmo sutrikimai, padidėjęs susitraukimų dažnis, mes turime pagalvoti apie įvairias priežastis. Turime pagalvoti ir apie mažakraujystę“, – paaiškino gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė.

Tačiau anemija turi ir keistesnių požymių, kuriuos sunku susieti su širdies veikla.

„Gali kisti skonis burnoje, žmogus gali norėti ragauti kažką labai netipiško, pavyzdžiui, metalą. Kojose gali būti nemalonūs pojūčiai. Taip pat pasitaiko ūžesys ausyse. Žmonės ausyse tarsi girdi savo širdies dūžius“, – neįprastus anemijos simptomus vardijo L. Aleškevičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:43910089]]

Kartais pirmieji anemijos požymiai pasimato veidrodyje, šukose lieka daugiau plaukų. Taip nutinka, kai jaunas organizmas sugeba išlaikyti širdies ir kraujagyslių funkcijas, bet anemija galiausiai susilpnina plaukus, kartais ir nagus.

„Tai yra šauktukas, kad galbūt reikėtų įvertinti, ar nėra anemijos“, – patarė L. Aleškevičienė.

Pavojus širdžiai

Anemija gali pasireikšti bet kam. Tiesa, moterys praranda daugiau geležies dėl menstruacijų. Kartais įtakos turi ir dietos arba vegetarizmas.

„Jeigu pas vyrą randame sumažėjusį hemoglobiną, pirmiausia klausiame ar jis nėra kraujo donoras, gal neseniai davė kraujo ir dėl to sumažėjo hemoglobinas.

Bet kitas dalykas – žemas hemoglobinas gali rodyti nukraujavimą ir tada mes turime ieškoti labai rimtų onkologinių ligų“, – paaiškino E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.

Gydytoja kardiologė Ž. Petrulionienė priminė, kad daugiausia gyvybių Lietuvoje nusineša koronarinė širdies liga. Ją sukelia kraujasgyslių siaurėjimas, kuria lemia blogą deguonies patekimą į širdies raumenį.

„Krūtinės anginos priepuolio arba miokardo infarkto metu širdies raumuo kenčia nuo deguonies stygiaus. Bet jei kartu yra anemija, tas poveikis žymiai pasunkėja.

[[ge:lrytas:lrytas:43910112]]

Mažakraujystė lemia dar didesnį deguonies badą širdies raumenyje. Tas pasijaučia fizinio arba emocinio krūvio metu. Tuomet kai padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis ir deguonies poreikis širdies raumeniui tampa ypatingai didelis“, – pasakojo Ž. Petrulionienė.

Hemoglobino kiekis parodo, kiek deguonies gali pernešti kraujas. O štai feritinas parodo, kiek geležies atsargų yra sukaupęs organizmas.

Ūžia ausyse? Gydytoja prašo suklusti – gali būti klastingos ligos požymis