Arbatos mėgėjams – įspėjimas dėl pavojaus susirgti vėžiu

Mokslininkai teigia, kad beveik milijono žmonių duomenimis paremtas tyrimas yra didžiausias iki šiol, kuriuo nustatytas ryšys tarp labai karštų gėrimų ir šio vėžio.

Tyrimo duomenimis, žmonėms, kurie gėrė „labai karštus“ gėrimus, stemplės vėžio rizika buvo maždaug tris kartus didesnė nei tiems, kurie rinkosi „šiltą“ arbatą ar kavą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad bendra tikimybė susirgti šiuo vėžiu išlieka nedidelė.

Labai karštas skystis, keliaudamas stemple į skrandį, gali pažeisti ją išklojusias ląsteles.

Oksfordo universiteto mokslininkų atliktame tyrime, kuris publikuotas žurnale „International Journal of Cancer“, „labai karštu“ laikomas 65 laipsnių ar karštesnis gėrimas, galintis kelti riziką.

Duomenys, surinkti iš 977 282 vidutinio amžiaus vyrų ir moterų, taip pat parodė, kad išgėrus šešis ar daugiau karštų gėrimų per dieną rizika didėja.

Nors įpylus pieno gėrimas šiek tiek atvėsta, mokslininkai teigia, kad ir arbata ar kava su pienu gali būti pernelyg karšta.

Iškart po to, kai virdulys visiškai užverda, vandens temperatūra siekia virimo tašką – 100 laipsnių. Į puodelį įpylus tokį vandenį, jo temperatūra nukrinta iki maždaug 90–95 laipsnių.

Specialistai pataria prieš geriant palaukti kelias minutes, kad gėrimas atvėstų iki saugesnės temperatūros.

Vėžio tyrimų organizacija „Cancer Research UK“ teigia, kad sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek laiko reikėtų palaukti, kol karštas gėrimas atvės.

„Tačiau jei nerimaujate, rekomenduotume tiesiog palaukti, kol gėrimą bus patogu gerti, užuot gėrus jį dar labai karštą“, – teigia organizacija.

Pagrindinė tyrimo autorė dr. Keren Papier sako, kad Pietų Amerikoje, kur daugelis žmonių geria labai karštą žolelių matę, jau anksčiau buvo nustatytas panašus ryšys tarp karštų gėrimų ir stemplės vėžio.

Tačiau, pasak jos, reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti, kokia konkreti gėrimų temperatūra susijusi su padidėjusia rizika.

Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 118 jaunų suaugusiųjų, žmonės kelis kartus ragavo skirtingos temperatūros juodos kavos. Paaiškėjo, kad dauguma dalyvių gėrimą laikė per karštu tik tuomet, kai jo temperatūra siekė 70 laipsnių ar daugiau.

Vienos išsinešti skirtos kavos puodelių gamintojos teigimu, ideali karštos kavos temperatūra vartojant ją ne namuose yra 49–60 laipsnių.

Jei klientas pageidauja itin karštos kavos, barista gali ją patiekti aukštesnės nei 82 laipsnių temperatūros, teigia „MTPak Coffee“.

Mokslininkai apskaičiavo, kad maždaug vieno ar dviejų iš dešimties stemplės vėžio atvejų būtų galima išvengti, jei žmonės nustotų gerti labai karštus gėrimus.

Plokščialąstelinis stemplės vėžys yra retas – Jungtinėje Karalystėje per metus juo suserga keli tūkstančiai žmonių. Tikimybė per gyvenimą susirgti šios rūšies vėžiu siekia apie 1 proc.

Taigi net jei labai karšti gėrimai gali padidinti žmogaus riziką, tikimybė susirgti šiuo vėžiu vis tiek išlieka nedidelė.

Be to, yra ir kitų, gerokai svarbesnių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymas.

„Svarbiausi būdai sumažinti šios rūšies vėžio riziką – nerūkyti ir mažinti alkoholio vartojimą“, – pabrėžė tyrimą finansavusios „Cancer Research UK“ atstovė Fiona Osgun.

Stemplės vėžio simptomai gali būti rėmuo, virškinimo sutrikimai, gerklės ar krūtinės skausmas, taip pat svorio kritimas.