Kaip viskas prasidėjo?
Joshua petį pradėjo skaudėti šių metų vasarį. „Maniau, kad jis susižeidė nešdamas į koledžą labai sunkią kuprinę“, – leidiniui „The Sun“ sako Janice Sealy, vaikino mama.
Ji sūnų nuvedė pas šeimos gydytoją, davė ibuprofeno, tačiau vaistas visai nepadėjo. Po kelių savaičių Joshua pradėjo skaudėti ir nugarą.
„Odontologai pataria“: kada mokinio sveikatos pažyma galios trumpiau nei metus?
„Jis labai gerai toleruoja skausmą, todėl kai pasakė, kad jam skauda, supratau, jog situacija rimta“, – pasakoja J. Sealy.
„Vėl nuėjome pas šeimos gydytoją ir mums buvo pasakyta, kad jis tikriausiai pasitempė raumenį ar kitaip susižeidė, todėl turėtų vartoti paracetamolį ir ibuprofeną.“
Joshua, kuriam autizmas buvo diagnozuotas dar pradinėje mokykloje, pripažįsta: „Esu tiesiog paprastas vaikinas. Taip, turiu autizmą, bet labai norėjau baigti savo studijų programą ir ji man labai patiko.“
Teko skubiai važiuoti į ligoninę
Ilgainiui vaikino skausmas tapo toks stiprus, kad Joshua pradėjo nebeiti į koledžą, nors jam buvo išrašyti stipresni nuskausminamieji.
Janice ir Joshua vėl nuėjo pas gydytoją. Šį kartą jiems buvo pasakyta, kad Joshua greičiausiai turi disko išvaržą.
„Šeimos gydytojas, pas kurį apsilankėme, perspėjo, kad jei Joshua pradėtų nebekontroliuoti šlapimo pūslės ar žarnyno, turėtume nedelsdami vykti į skubios pagalbos skyrių, nes tai galėtų reikšti, kad kažkas spaudžia jo nervus“, – prisimena J. Sealy.
Po kelių dienų taip ir nutiko. Jaunuolis mamai pasipasakojo, jog kartais, kai jam prireikdavo į tualetą, šlapimas pradėdavo tekėti dar prieš jam spėjant nueiti iki tualeto.
„Dar kartą paskambinau gydytojui ir šį kartą mums liepė vykti į skubios pagalbos skyrių. Tai buvo gegužės 25-oji – paskutinis kartas, kai Joshua buvo namuose.“
Kokie simptomai?
Biopsijos mėginys buvo išsiųstas į Karališkąją Marsdeno ligoninę. Ten atlikti tyrimai atnešė skaudžią žinią – Joshua diagnozuota minkštųjų audinių sarkoma.
Šio reto vėžio pirmuosius simptomus galima pamatyti pastebėjus augantį gumbelį ir skausmą šalia jo. Taip pat ima kristi svoris, prasideda nuovargis.
Vėžys prasideda minkštuosiuose audiniuose aplink sausgysles, raumenis, o gumbas gali atsirasti rankose, kojose, pėdose ir čiurnose.
Anglijoje kasmet minkštųjų audinių sarkoma diagnozuojama maždaug 4 300 žmonių.
Minkštųjų audinių sarkoma dažniausiai diagnozuojama 80–84 metų žmonėms, tačiau kai kurios jos rūšys dažniau pasireiškia jauniems žmonėms.
Janice pasakoja: „Aš apie ją niekada nebuvau girdėjusi, tačiau specialistas pasakė, kad tai itin reta ir labai agresyvi liga, o Joshua greičiausiai ja nesirgo ilgiau nei 12 mėnesių.
Paklausiau to klausimo, kurio nė viena mama nesitiki kada nors turėsianti užduoti apie savo vaiką – ar Joshua galima išgydyti. Man pasakė, kad ne. Vienintelės mūsų galimybės buvo gydymas, galintis sulėtinti ligos progresavimą, tačiau kad ir kaip būtų, Joshua mirs. Pratrūkau verkti – iš tiesų atrodė, kad pasaulis griūva.“
Uždavė širdį veriantį klausimą
Studento mama pasiteiravo apie gydymo eigą ir norėjo išgirsti visą tiesą – kiek liko gyventi jos sūnui.
„Iš pradžių, kai paklausiau, kiek laiko dar turime. Man pasakė, kad tai gali būti keli mėnesiai arba keleri metai.“
Tačiau vasarą gydymas nepadėjo, o tyrimai parodė, kad Joshua vėžys išplito.
„Jis man pasakė: „Aš dar nenoriu mirti“, – pasakoja Janice. – Todėl pažadėjau jam, kad padarysiu viską, ką galiu.“
Kai Janice davė šį pažadą, jai buvo pasakyta, kad Joshua gali būti likę gyventi maždaug aštuoni mėnesiai.
Tačiau praėjusią savaitę ji išgirdo, kad su jos sūnui veikiausiai liko kelios savaitės: „Negaliu apsakyti, ką jaučiau išgirdusi šiuos žodžius. Atiduočiau viską, kad galėčiau pasikeisti su juo vietomis, bet negaliu. Mano sūnus dar nepasirengęs mirti. Jis grįš namo, kur jam bus teikiama paliatyvioji pagalba, tačiau aš nepasiduosiu, tiesiog negaliu. Jei Joshua dar turi jėgų kovoti, jų turiu ir aš.“
Pats Joshua neslepia, kad jį diagnozė taip pat sukrėtė: „Norėjau susirasti draugų koledže ir man tai pavyko. Norėjau smagiai praleisti laiką, bet dabar, deja, tokios galimybės nebeturėsiu. Grįžti į koledžą jau nepavyks. Ir visos mano svajonės taip pat žlugo. Jos buvo sugriautos ir ištrintos. Emociškai dar nesu visiškai atsigavęs, bet stengiuosi. Stengiuosi judėti pirmyn. Darau viską, ką galiu.“
Labiausiai rūpinasi dėl mamos
Joshua sako, kad išgirdęs, jog jo vėžys yra nepagydomas, pasijuto visiškai sugniuždytas ir palūžęs.
Tačiau neįtikėtina, bet labiausiai jis nerimauja ne dėl savęs. „Aš labiau nerimauju dėl mamos nei dėl savęs“, – sako jis.
„Ji labai manimi rūpinasi, o aš labai ja rūpinuosi. Labiausiai nerimauju dėl to, kaip ji jausis, kai manęs nebebus.“
Tačiau jo mama pripažįsta, kad dėl autizmo jam gali prireikti daugiau laiko, kad viską suprastų ir apdorotų.
Joshua sako norintis mirti namuose, todėl jo 25-erių sesuo Molly sukūrė „GoFundMe“ paramos puslapį. Ji siekia namų garažą paversti patogiu jo miegamuoju.
Molly surengta lėšų rinkimo kampanija jau surinko 3 600 svarų sterlingų, tačiau nesavanaudiškas Joshua galvoja apie tai, kad pinigai galėtų atitekti jo mamai.
„Labai nerimauju dėl to, kaip mama jausis, kai manęs nebebus“, – sako Joshua.
„Jei šių pinigų nepanaudosiu, ji galėtų juos pasilikti juodai dienai. Stengiuosi pasirūpinti, kad ji būtų saugi.“
Nors Joshua susiduria su neįsivaizduojamu išbandymu, jis sako, kad vėžys išmokė jį vienos labai svarbios pamokos: „Vertinkite savo tėvus. Dažniausiai, kitaip nei aš, jūs gyvensite ilgiau už juos. Praleiskite su jais kuo daugiau laiko, net jei tuo metu tai atrodo nepatogu.“