„Liga turi įtakos ne tik sergančiojo emocinei būklei, bet turi poveikį ir šeimos narių savijautai“, – pastebi gydytojas alergologas, klinikinis imunologas Kęstutis Černiauskas.
Pasak jo, jeigu vaikas išbertas, nusikaso odą iki kraujo, vargsta ne tik jis, bet ir tėvai. Tuo metu patys sergantieji, varginami bėrimo, niežėjimo ir sutrikusio miego, gali jausti nerimą, baimę dėl ligos paūmėjimų.
Sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir depresiniai sutrikimai, žmogus riboja socialinius santykius. „Matomi odos pažeidimai gali kelti emocinį diskomfortą, o nuolatinis niežulys ir neišsimiegojimas dažnai atsiliepia žmogaus kasdienei veiklai, mokymuisi, darbo kokybei“– teigia gydytojas.
Susiję straipsniai
Niežulys varo iš proto
K. Černiausko teigimu, apie tikrąją ligos naštą dažnai galima sužinoti tiesiog paklausus paciento, kokią įtaką atopinis dermatitas daro jo kasdienybei.
„Pacientas skundžiasi, kad neišsimiega, jaučiasi nesmagiai, kai į bėrimus dėmesį atkreipia bendradarbiai. Tėvai pasakoja, kad mokykloje vaikai, turintys odos pažeidimų, dažnai jaučiasi izoliuoti“, – pastebi gydytojas alergologas.
Ne mažiau vargina pats niežulys. „Kartais pacientai sako, kad jis „net iš proto varo“. Palyginimui – uodas įkanda ir žmonės sako, kad jiems baisiai niežti, jie negali susivaldyti nesikasę. Deja, sunkesnės formos atopiniu dermatitu sergantis žmogus tai jaučia labai dažnai ar net nuolat“, – sako K. Černiauskas.
Ligą galima suvaldyti
Vis dėlto atopinis dermatitas nebūtinai turi diktuoti žmogaus gyvenimą. Pasak K. Černiausko, ligą galima kontroliuoti taip, kad tarp paūmėjimų žmogus galėtų gyventi pagal įprastą ritmą.
„Tai įmanoma. Bet reikia būti sąžiningam – nors ir kaip norėtųsi šiems žmonėms, kurie ateina konsultacijos, pasakyti, kad mes jus išgydysime ir liga nebegrįš, deja, mes jokiu būdu negalime to pažadėti“, – teigia K. Černiauskas.
Tačiau tai nereiškia, kad su liga reikia susitaikyti. Svarbus vaidmuo tenka paciento mokymui, ligos supratimui ir tinkamam gydymui.
„Lengvą atopinį dermatitą iš tikrųjų įmanoma gydyti vietinėmis priemonėmis, ir tarp paūmėjimų gyvenimas tekės normalia vaga“, – sako gydytojas.
„O sunkesniais atvejais šiandien yra vaistų, leidžiančių pasiekti ženklių rezultatų. Kai kuriems pacientams gydymas gali būti toks veiksmingas, kad jie pagaliau gali pasakyti, jog liga jų nebevargina“, – sėkminga patirtimi dalinasi K. Černiauskas.
Sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais geriamaisiais ar leidžiamais biologiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Svarbu žinoti, kad šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.