„Atopinis dermatitas yra lėtinė, pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingi remisijos ir paūmėjimo laikotarpiai. Net kai žmogus ilgą laiką nejaučia simptomų ir oda atrodo sveika, gali išlikti padidėjęs jos barjero pažeidžiamumas ir polinkis į uždegimą. Todėl liga nebūtinai yra visiškai išnykusi – ji gali būti remisijoje.
Paūmėjimą gali paskatinti šaltas ir sausas oras, temperatūros ar drėgmės pokyčiai, prakaitavimas, odą dirginančios medžiagos, infekcijos, alergenai ir psichologinis stresas. Dažnai veikia ne vienas, o keli veiksniai, todėl liga gali atsinaujinti net ir po ilgo laikotarpio be simptomų“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė Lina Martinėlė.
Tenka palaukti eilėje
Užsirašyti dermatologo konsultacijai – ne visada paprasta. Dėl pacientų gausos vizito gali tekti laukti ir kelis mėnesius.
Naudinga žinoti, kad dėl atopinio dermatito galima kreiptis tiek į gydytoją dermatovenerologą, tiek į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą.
Susiję straipsniai
„Tiek alergologas – klinikinis imunologas, tiek dermatovenerologas diagnozuoja ir gydo atopinį dermatitą, o alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija ypač naudinga tuomet, kai įtariama kartu pasireiškianti maisto ar kita alergija.
Vienareikšmiškai pasakyti, pas kurį specialistą galima patekti greičiau, negalima. Laukimo laikas priklauso nuo konkrečios gydymo įstaigos, specialistų užimtumo, siuntimo ir registracijos tvarkos“, – pabrėžia L. Martinėlė.
Gydymo variantų – apstu
Ji paaiškina, kad pagrindinis atopinio dermatito gydymo tikslas – atkurti odos barjerą, sumažinti uždegimą ir niežėjimą bei išvengti naujų paūmėjimų.
Tinkamiausias gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, paciento amžių, pažeistos odos plotą ir ankstesnio gydymo rezultatus.
„Lengvesniais atvejais gydymo pagrindą sudaro kasdienis emolientų naudojimas ir tinkama odos priežiūra. Paūmėjus ligai skiriami vietinio poveikio vaistai: gliukokortikosteroidai arba kalcineurino inhibitoriai.
Jeigu vietinio gydymo nepakanka, gali būti skiriama siaurabangė UVB arba UVA1 fototerapija. Vidutinio sunkumo ar sunkiam atopiniam dermatitui gydyti Lietuvoje taip pat naudojami (jei kitas gydymas neefektyvus) sisteminiai vaistai.
Tai tradiciniai sisteminiai vaistai, pavyzdžiui, ciklosporinas ar metotreksatas, biologiniai vaistai (Lietuvoje skiriamas dupilumabas – kompensuojamas tęstiniam gydymui) ir geriamieji JAK inhibitoriai (Lietuvoje prieinami baricitinibas bei upadacitinibas)“, – vardija L. Martinėlė.
Jeigu pacientui reikalingas sisteminis gydymas, jis atitinka nustatytus skyrimo kriterijus ir nėra kontraindikacijų, šiuos vaistus Lietuvoje pacientams kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
„Sisteminiai gliukokortikosteroidai gali greitai sumažinti simptomus, tačiau dėl nepageidaujamo poveikio ir galimo staigaus ligos atkryčio jie nėra tinkami ilgalaikiam gydymui.
Antibiotikai, antivirusiniai ar priešgrybeliniai vaistai skiriami tik tada, kai nustatoma atitinkama odos infekcija“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.